Meniu

Kortikotropinas, adrenokortikotropinis hormonas

Tai – peptidinis hormonas, sintetinamas adenohipofizės kortikotrofų. Kortikotropinas atskyla nuo pirmtako proopiomelanokortino. Hormoną sudaro 39 aminorūgščių liekanos, iš kurių 24 karboksi-galo aminorūgštys lemia biologinį hormono aktyvumą, o likusios – rūšinį savitumą. Jo sekrecijai būdingas paros ritmas: mažiausia hormono koncentracija būna dienos pabaigoje ir prieš miegą, o didžiausia – 6–8 val. ryto ir pabudus. Kortikotropino veikimo pusperiodis – 10–15 min. Hormono biosintezės ir sekrecijos reguliavimas vyksta neigiamu grįžtamuoju ryšiu, dalyvaujant gliukokortikoidams ir kortikoliberinui. Kortikotropino perteklius, veikiant trumposios kilpos ryšiui, gali nuslopinti kortikoliberino biosintezę. Hormono taikiniai yra antinksčių žievės pluoštinės srities ląstelės, o antrinis tarpininkas – cAMP. Jis skatina antinksčių žievės augimą, didindamas baltymo biosintezę joje. Aktyvindamas cholesterolio virsmą pregnenolonu, didina antinksčių steroidinių hormonų biosintezę ir sekreciją. Kontroliuodamas antinksčių žievės hormonų biosintezę ir sekreciją, dalyvauja organizmui prisitaikant prie kintančių aplinkos sąlygų. Be to, jam skylant susidaro α-melanocitus skatinantis hormonas (jis skatina melanino biosintezę ir odos pigmentaciją) ir kortikotropinoidinis peptidas. Sumažėjus kortikotropino sekrecijai (dėl kortikoliberino hiposekrecijos), gali susiformuoti antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas. Padidėjus kortikotropino sekrecijai (posmegeninės liaukos (hipofizės) navikai, kortikoliberino hipersekrecija), susergama Kušingo liga. Organizme susidaro neigiama azoto, kalio jonų ir fosforo pusiausvyra, sulaikomi natrio jonai (padidėja kraujospūdis), sutrinka gliukozės tolerancija, padidėja riebalų rūgščių koncentracija kraujo plazmoje ir odos pigmentacija.

Rašyti komentarą

Captcha