Meniu

Kepenų cirozė

Tai – morfologinė sąvoka, kurią apibūdina persitvarkiusi skiltelinė kepenų architektonika su fibroze, mazgine kepenų regeneracija ir pakitusia kraujagyslių sistemos sandara. Tai yra galutinė lėtinių kepenų ligų stadija. Dažniausiai pasitaikančios kepenų cirozės priežastys: virusiniai B, C, D hepatitai; lėtinis etanolio vartojimas; paveldimi apykaitos sutrikimai (hemochromatozė, Vilsono liga, galaktozemija, tirozinemija, α1 antitripsino trūkumas); lėtinė cholestazė ir autoimuninės ligos. Kepenų cirozė yra negrįžtamas kepenų pažeidimas, o alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų kepenų suriebėjimas gali išnykti, nutraukus alkoholio vartojimą. Cirozė išsivysto tik 25–30 proc. alkoholikų, kitiems piktnaudžiaujantiems alkoholiu asmenims atsiranda įvairaus laipsnio kepenų suriebėjimas. Galutinės kepenų cirozės stadijos simptomai: gelta; encefalopatija; ascitas, sukeltas vartų venos hipertenzijos ir albuminų sintezės sumažėjimo; polinkis kraujuoti; galutinis kepenų nepakankamumas. Sergantiems ciroze ligoniams sumažėja atsparumas infekcijai. Daugelis sergančių kepenų ciroze ligonių skundžiasi sutrikusiu maisto medžiagų, ypač riebalų, pasisavinimu. Yra sumažėjęs medikamentų metabolizmas. Kai kurie iš jų kenčia nuo niežulio, kurį sukelia tulžies rūgščių išskyrimo sutrikimai ir jų kaupimasis odoje. Kepenų cirozė galima ir vaikams dėl α1 antitripsino trūkumo arba dėl Vilsono ligos, ir suaugusiesiems dėl hemochromatozės. α1 antitripsino trūkumas gali būti naujagimių geltos priežastis. Ji gali tęstis savaitėmis ir jos progresavimas gali būti jaunatvinės cirozės priežastis.

Žymos: cirozė

Rašyti komentarą

Captcha