Meniu

Kaulinio audinio mineralinės medžiagos

Kaule yra apie 19–26 proc. kalcio, 9–12 proc. fosforo, 2–4 proc. karbonatų, 0,2–0,3 proc. magnio, apie ketvirtadalį organizme esančio natrio, nedidelė dalis kalio, stroncio, geležies, vario, fluoro ir kitų mikroelementų. Kaule mineralinės medžiagos dažniausiai yra kalcio druskų pavidalu. Dalis jų yra amorfinio kalcio fosfato, kita dalis – hidroksiapatito Ca10(PO4)6(OH)2 pavidalu. Suaugusio organizmo kauluose vyrauja kristalinis hidroksiapatitas. Apatito kristalai kauliniame audinyje yra apie 5 nm pločio ir 50–60 nm ilgio. Jie išsidėsto lygiagrečiai kolageno skaiduloms. Kai hidroksiapatito kristaluose hidroksilgrupės yra pakeistos karbonatu, toks apatitas vadinamas karbonatapatitu, o kai fluoru – fluorapatitu. Amorfinis Ca3(PO4)2 sudaro labilias kalcio ir fosfato jonų atsargas. Didelė kalcio jonų dalis nuolat atsinaujina. Yra žinoma, kad per parą žmogaus organizmas netenka ir su maistu gauna apie 800 mg kalcio ir apie 1200 mg fosforo. Kalcio ir fosfato koncentracija kauliniame audinyje gali kisti, susidarant kompleksiniams junginiams su baltymais, aminorūgštimis ir kitais junginiais, atsirandančiais metabolizmo metu. Kaulas yra labili ir natrio jonų atsarga organizme. Manoma, kad natrio jonai adsorbuojami ant apatito kristalų paviršiaus. Acidozės atveju natrio jonai pasišalina iš kaulo, o alkalozės atveju arba kai daugiau natrio gaunama su maistu, jis kaupiasi kauluose.

Rašyti komentarą

Captcha