Meniu

Kasos lipazė

35–42 kDa glikoproteinas aktyvus, esant pH 8–9. Kasos lipazė, kaip ir kiti virškinimo fermentai, yra zimogenų granulėse. Lipazė į dvylikapirštę žarną patenka kaip prolipazė. Ją aktyvina tulžies rūgštys ir kasos sultyse esantis kofaktorius – kolipazė (10 kDa baltymas). Kasos išskiriama kolipazė taip pat yra neaktyvi. Ją aktyvina tripsinas, hidrolizuodamas tam tikrus peptidinius ryšius. Kolipazė jungiasi su prolipaze santykiu 2:1. Šis kompleksas yra aktyvus ir atsparus tripsino poveikiui. Kasos lipazė, nors ir yra hidrofilinis fermentas, tačiau jos struktūroje yra ir hidrofobinė dalis, kuria ji jungiasi su trigliceridais. Lipazė veikia riebalų lašelių paviršiuje. Viena lipazės -SH grupė yra arti katalizės centro, antroji – netoli centro, padedančio lipazei prisijungti prie riebalų lašelio. Kasos lipazės specifiškumas: 1) ji geriausiai virškina trigliceridus, blogiau diacilglicerolius ir visai nevirškina monoacilglicerolių; 2) geriausiai skaido α(1,3) ir neveikia b(2) esterinių ryšių; 3) geriausiai skaido trigliceridus, į kurių sudėtį įeina neilgos grandinės ir sočiosios riebalų rūgštys. Ilgėjant C atomų grandinei, kasos lipazės aktyvumas silpnėja, pasiekus 12–14 C atomų, jis toliau nebekinta. Pirmiausiai skaidomi galiniai α esteriniai ryšiai (prie 1 ir 3 glicerolio C atomų). Susidaro α(2)-monoacilglicerolis ir dvi laisvosios riebalų rūgštys. b esterinio ryšio hidrolizei būtina jo izomerizacija į α esterinį ryšį. Izomerizaciją katalizuoja monoacilglicerolio izomerazė, esanti kasos sultyse. Reakcijos metu acilgrupė nuo b(2) C atomo perkeliama prie α(1) C atomo, o susidariusį esterinį ryšį jau skaido kasos lipazė. Procesas yra lėtas, todėl, katalizuojant kasos lipazei, susidaro laisvosios riebalų rūgštys ir dažniausiai b (2)-monoacilgliceroliai. Iki glicerolio ir laisvųjų riebalų rūgščių suskyla tik ketvirtadalis trigliceridų. Svarbiausi žarnyno lipolizės produktai yra b (2)-monoacilgliceroliai ir riebalų rūgštys.

Žymos: kolipazė

Rašyti komentarą

Captcha