Meniu

Jonoforai

Tai – kompleksiniai junginiai, pvz., antibiotikai, polipeptidai valinomicinas ir gramicidinas, kurie padidina biologinių membranų pralaidumą jonams, padeda jiems pereiti membranų dvisluoksnį. Jų molekulinė masė – 500–2000. Jonoforų veikimo mechanizmas apima keletą etapų. Pirmiausia nešamas jonas sąveikauja su jonoforu, esančiu membranos paviršiuje. Jis netenka visiškai ar iš dalies savo hidratacinio apvalkalo ir įsiterpia į molekulės ertmę, kurioje jis išlieka dėl sąveikos su polinėmis jonoforų grupėmis. Susidariusio komplekso stabilumą ir kitas savybes nulemia jo erdvinė organizacija. Molekulinės nišos dydis tiksliai atitinka sujungiamo jono dydį. Veikiant elektrocheminiam gradientui, jonas, įeidamas į komplekso sudėtį, pereina pro membraną ir atsipalaiduoja kitoje jos pusėje. Atsižvelgiant į mechanizmą, jonoforai skirstomi į dvi grupes: vieni iš jų pagerina difuziją ir kartu su sujungtu jonu pereina pro membraną (pernašos mechanizmas); antrieji – įeina į membraną taip, kad suformuoja kanalą, pro kurį jonas laisvai pereina pro membraną (kanalo mechanizmas). Pirmieji perneša 1000 jonų per sekundę, antrieji praleidžia net 107 jonų per 1 sekundę. Pavyzdžiui, valinomicinas specifiškai perneša kalio jonus, o gramicidinas formuoja kanalą amonio jonams. Jonoforams priklauso antibiotikai ir kiti makrocikliniai poliesteriai. Jiems būdingas didelis jautrumas ir specifiškumas. Tai leidžia naujai tirti tarpląstelinius pralaidumo mechanizmus ir įvairių medžiagų poveikį. Tokio tipo medžiagų atskleidimas skatina gilesnius antibiotikų veikimo mechanizmų tyrimus, sudaro galimybę naujų antibiotikų, turinčių kryptingą poveikį, kūrimui.

Rašyti komentarą

Captcha