Jonizuojančioji spinduliuotė

Tai – bet kokia spinduliuotė, kuri sukelia aplinkos jonizaciją. Ji sužadina atomus ir molekules, tai tampa biologinių struktūrų – ląstelių, audinių, organų, jų sistemų ir viso organizmo, pažaidos šaltiniu, galima net spindulinė liga. Jonizuojančioji spinduliuotė gali jonizuoti betarpiškai arba netiesiogiai. Betarpiškai spinduliuotei priklauso dalelių spinduliuotė – elektronų, pozitronų, protonų, deutronų, α dalelių, mezonų ir hiperonų srautai. Netiesioginę jonizuojančiąją spinduliuotę sudaro fotonai ir neįelektrintos dalelės, kurios, sąveikaudamos su aplinka, tampa antrinėmis įelektrintomis dalelėmis. Tokiai spinduliuotei priklauso elektromagnetinė (fotoninė), rentgeno ir γ spinduliuotė. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai yra natūralios ir dirbtinos radioaktyviosios medžiagos ir įelektrintų dalelių greitintuvai – betatronai, ciklotronai, sinchrotronai, mikrotronai ir kiti.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė