Meniu

Jonizacijos poveikis

Tada biologiniame objekte susidaro padidėjusio aktyvumo cheminiai junginiai. Atsiranda vandens radiolizės produktų – laisvųjų atomų, ir radikalų H, OH, ir vandenilio peroksido H2O2. Veikiant tiesiogiai sužadinami denatūraciniai pokyčiai – silpnų jungčių nutraukimas, radikalų atsiskyrimas, depolimerizacija ir kt. Makromolekulės, patyrusios spinduliuotės poveikį, neveikia ten, kur buvo paveiktos. Jos keliauja specifiniais kanalais ir pažeidžia atitinkamas vietas. Buvo nustatyta, kad apšvitinus makromolekules atsiranda paslėptų ilgaamžių pažeidimų. Dažniausiai susidaro laisvos radikalios būsenos. Greta lipidų radiotoksinų, susidaro chinoidinės kilmės toksiniai produktai. Jonizacija sužadina fizikinius ir cheminius makromolekulių sutrikimus, nuslopina įvairių fermentų sistemų aktyvumą, pakeičia ląstelės paviršinę struktūrą. Tai padidina membranos pralaidumą ir pakeičia difuzinius procesus, todėl denatūruoja baltymai, dehidratuoja sistemos, pažeidžiama ląstelės vidaus terpė. Įrodyta, kad ląstelės branduolys ir citoplazma yra vienodai jautrūs radioaktyviajai spinduliuotei, bet rezultatai skirtingi. Chromosomų pokyčiai sukelia ląstelių žūtį mitozės metu, pažeidžiamos lytinės ląstelės. Po bendro organizmo apšvitinimo, atsižvelgiant į dozę, prasideda įvairaus laipsnio spindulinė liga. Patekus į organizmą radionuklidams, kurie gali skleisti α, β, γ spindulius, vyksta vadinamasis vidinis organizmo apšvitinimas. Labiausiai pavojingi radionuklidai, turintys didelį skilimo pusperiodį ir sunkiai išsiskiriantys iš organizmo, pvz., radis-226, plutonis-239. Pažeidimo poveikiui turi įtaką radionuklido sankaupos vieta: stroncis-89, stroncis-90 kaupiasi kauluose, stroncis-137 – raumenyse. Labai pavojingi tie radionuklidai, kurie greitai įsisiurbia ir tolygiai pasiskirsto po organizmą, pvz., tritis-3, polonis-210.

Rašyti komentarą

Captcha