Jonai

Tai – įelektrintos dalelės, susidariusios prisijungiant arba netenkant elektronų arba kitų įelektrintų dalelių atomų arba jų grupių. Teigiamojo krūvio jonai (katijonai) elektroforezės lauke juda prie neigiamojo poliaus (katodo), o neigiamieji (anijonai) juda prie teigiamojo anodo. Jodo yra ne tik skysčiuose, bet ir dujose bei kristaluose. Organizme jodas dalyvauja medžiagų apykaitoje, perduodant dirginimo impulsus ir kituose fiziologiniuose procesuose; gydyti ar profilaktiškai naudojami specialiai paruošti jonai. Jie atlieka ir specifinę funkciją – sukuria osmosinį slėgį. Garantuoja osmosinę pusiausvyrą tarp ląstelių ir aplinkos, t. y. atsakingi, kad bendras jonų skaičius ląstelėse ir audinių skysčiuose normaliai būtų atitinkamo lygio. Svarbiausias jonas, palaikantis osmosinę pusiausvyrą organizmo vidinėje terpėje, yra natris, kurio yra 90 proc. neląsteliniame elektrolite. Jei neląstelinio natrio koncentracija padidėja virš normos, tai vanduo išeina iš ląstelių. Svarbus biologinis reiškinys yra asimetrinis jonų išsidėstymas tarp ląstelių ir išorinės terpės, kuris pasireiškia tuo, kad ląstelės viduje kalio jonų yra daugiau, o natrio jonų mažiau nei išorinėje aplinkoje. Asimetrinis jonų pasiskirstymas ir sudaro pagrindą atsirasti membranos potencialui. Tokį jonų pasiskirstymą palaiko elektrocheminio gradiento mechanizmas, taip pat aktyvios pernašos mechanizmas, iš dalies – natrio siurblys. Svarbus gyvybiškumo veiksnys yra įvairių jonų stabilaus santykio palaikymas ląstelėse. Tai iš dalies yra susiję su jonų antagonizmu ir jų apykaita.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė