Jodas

Terminas

Tai – gyvybiškai būtinas mikroelementas, kurio yra jūros produktuose: menkėse, raudonuosiuose ir ruduosiuose dumbliuose, otuose, silkėse, sardinėse, krevetėse, jūros kopūstuose, jo taip pat turi joduota druska. Dozė – 100–150 μg per dieną. Jodo trūksta, kai gaunama 10 μg, o nuodingumo slenkstis – 5 mg per dieną. Žmogaus organizme yra 15–25 mg jodo, kurio 50 proc. yra skydliaukėje. Toksiška dozė: 2 mg, o mirtina: 35–350 g. Jodas pasižymi dideliu fiziologiniu aktyvumu ir yra būtinas tireotropino ir tiroidinių skydliaukės hormonų struktūros komponentas. Jie dalyvauja, reguliuojant biocheminių reakcijų greitį, baltymų, riebalų ir angliavandenių, vandens ir elektrolitų metabolizmą, energijos apykaitą ir kūno temperatūrą, audinių diferenciaciją, augimą ir organizmo ir jo neuropsichinės sistemos vystymąsi. Žmogaus protinis vystymasis (intelekto koeficientas) yra tiesiogiai susijęs su jodu. Apie 1 milijardas žmonių žemėje kenčia dėl jodo trūkumo. Jodo trūkumas gali pasireikšti skydliaukės hormonų hiposekrecija, gūžio susiformavimu, hipotireoze, miksedema, kretinizmu, intelekto sumažėjimu, nebylumu, imunodeficitu. Jodo perteklius gali sukelti gūžį, hipertireozę, tirotoksikozę, jododermą.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė