Išsėtinė sklerozė
Demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga, pasireiškianti atkrytiniais ar nuolat progresuojančiais neurologinės funkcijos sutrikimo simptomais, sukeliančiais invalidumą. Šiai ligai būdinga tai, kad ją sukelia smegenų imuninių procesų sutrikimas, pažeidžiamas aksonų mielininis apvalkalas, vyksta tikroji nervinių skaidulų demielinizacija. Pažeistoje baltojoje smegenų medžiagoje formuojasi įvairaus aktyvumo ir dydžio standžios plokštelės, mažėja ir fosfolipidų, ir sfingolipidų. Sergant šia liga, baltojoje medžiagoje būna cholesterolio esterių (jų nėra esant normaliai būklei), o likvore daugėja fosfolipidų. Liga galima bet kokio amžiaus žmonėms, dažniausiai susergama tarp 18–50 metų. Tai daugelio priežasčių paskatinta (multietiologinė) liga, kurią nulemia daugelio skirtingų genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Tarp etiologinių veiksnių nurodomi tokie, kaip virusai, bakterijos, dieta, genetiniai veiksniai, įtampa, toksinai. Manoma, kad dėl įvairių priežasčių periferinio kraujo T limfocitai pradeda imuninę ataką prieš savuosius smegenų baltymus. Autoimuninės atakos taikiniais tampa pagrindinis mielino baltymas, proteolipidinis baltymas, mielino oligodendrocitų glikoproteinas, B kristalinas.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė