Meniu

Imuninis atsakas

Tai – apsauginė arba gynybinė reakcija prieš svetimas medžiagas, vadinamas antigenais. Imuninis atsakas būna nespecifinis ir specifinis. Nespecifinis vyksta prieš daugelį antigenų (pvz., fagocitozė), specifinis pasireiškia tik prieš tam tikrą antigeną. Imunoglobulinai, vadinami antikūnais, išskiriami į kraują, limfą, gleives. Imunoglobulinus gamina limfocitai, susidarantys žinduolių kaulų čiulpuose, paukščių Fabricijaus maišelyje (B ląstelės). B ląstelės savo paviršiuje turi su membrana sujungtus imunoglobulinus, vadinamus paviršiaus imunoglobulinais. Atsižvelgiant į tai, kokie imuninės sistemos efektoriniai mechanizmai pašalina antigeną, skiriamas humoralinis ir ląstelinis specifinis imuninis atsakas. Nespecifinio ir specifinio imuninio atsako reakcijose dalyvauja visos baltosios kraujo ląstelės (limfocitai, neutrofilai, eozinofilai, bazofilai, monocitai), taip pat audinių makrofagai, dendritinės ir putliosios ląstelės bei trombocitai. Vykstant humoralinio imuninio atsako reakcijoms dalyvauja antikūnai – kraujyje cirkuliuojančios molekulės, kurios specifiškai atpažįsta antigeną ir jį naikina. Antikūnus galima perkelti su kraujo plazma arba serumu. Ląstelinio imuniteto atveju antigeną atpažįsta ir šalina jam specifiški limfocitai. Humoralinio ir ląstelinio imuniteto reakcijose dalyvauja dvi skirtingos limfocitų grupės: T ir B limfocitai. Ląstelinio imuniteto reakcijas sukelia T limfocitai, o B limfocitai, atsakydami į antigeną, virsta antikūnus gaminančiomis ląstelėmis ir sukelia humoralinio imuniteto reakcijas.

Rašyti komentarą

Captcha