Meniu

Hormonai

Beveik visuose organizmuose gaminami organiniai junginiai, kurie yra viduląstelinis signalas. Hormonai yra medžiagos, kurių mažą kiekį išskiria ląstelės, juos perneša kraujas iki ląstelių taikinių, kuriose reguliuoja metabolizmą. Hormonai reguliuoja tokius procesus, kaip ląstelių, audinių ir organų augimą ir diferenciaciją, metabolinius kelius, virškinimo procesus, palaiko jonų koncentraciją (homeostazę). Taigi, jie reguliuoja ne tik įvairių medžiagų metabolizmą, bet ir ląstelių bei audinių augimą, širdies susitraukimo dažnį, kraujospūdį, inkstų funkciją, virškinamojo kanalo peristaltiką, virškinimo fermentų išsiskyrimą, laktaciją ir reprodukcinės sistemos aktyvumą. Atsižvelgiant į atstumą, kurį jiems reikia įveikti nuo sintezės vietos iki ląstelės taikinio, hormonai gali būti skirstomi į endokrininius, parakrininius ir autokrininius. Endokrininiai hormonai yra medžiagos, kurios sintetinamos viename audinyje arba liaukoje (pvz., pagumburyje, posmegeninėje liaukoje, skydliaukėje, kasoje, antinksčiuose, lytinėse liaukose), pernešamos dideliu atstumu per kraują ir sąveikauja su savitaisiais receptoriais ląstelėse taikiniuose. Be endokrininių liaukų, hormonus sintetina ir daugelis kitų ląstelių, esančių visame organizme. Todėl organizme veikia ir difuzinė neuroendokrininė sistema, kurią sudaro putliosios, enterochromafininės, virškinamojo kanalo ląstelės, centrinės nervų sistemos neuronai, trombocitai, bazofiliniai leukocitai ir kt. Tos ląstelės dažniausiai sintetina peptidinius hormonus ir aminus, kuriems būdingas autokrininis ir parakrininis poveikis. Ši sistema svarbi, reguliuojant medžiagų apykaitą, palaikant organizmo homeostazę ir perduodant nervinį impulsą. Taigi, parakrininiai hormonai išskiriami iš ląstelių, pernešami santykiškai nedideliu atstumu ir sąveikauja su kaimyninių ląstelių savitaisiais receptoriais (pvz., virškinamojo kanalo hormonai). Autokrininius hormonus išskiria ląstelės, turinčios savituosius receptorius jiems. Šie hormonai sąveikauja su juos išskyrusiomis ląstelėmis, taip pat gali sąveikauti su kaimyninėmis ląstelėmis, jei jose yra savitųjų receptorių (pvz., prostaglandinų). Autokrininis poveikis dažnesnis navikinėse ląstelėse, taip aktyvinamas navikinių ląstelių vešėjimas. Endokrininiai hormonai, kurie keliauja ilgą atstumą iki ląstelių taikinių, yra stabilesni negu parakrininiai ir autokrininiai, kurie veikia netoli išskyrimo vietos. Taigi, be endokrininių liaukų, hormonus sintetina ir daugelis kitų ląstelių, esančių visame organizme (pvz., kepenyse, tulžies pūslėje, inkstuose, odoje, širdyje, virškinimo sistemoje, kvėpavimo organuose). Hormonams būdingi tam tikri biologinio poveikio ypatumai: 1) endokrininės liaukos ir jų išskiriami hormonai sudaro vieningą sistemą, kurią reguliuoja tiesioginis ir grįžtamasis ryšiai; 2) hormonams būdingas didelis biologinis aktyvumas: veiklios mažos jų koncentracijos (10–6–10–9 mol/l); 3) hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, keisdami fermentų kiekį, jų aktyvumą arba membranų laidumą jonams ir mažoms molekulėms ląstelėse taikiniuose; 4) jie biologiškai veikia per receptorius – savituosius baltymus, esančius ląstelės viduje arba membranose; 5) hormonams būdingas absoliutus savitumas, t. y. vienas hormonas negali būti pakeistas kitu. Hormonai turi įvairią struktūrą: jie gali būti steroidiniai (aldosteronas, kortizolis, estradiolis), aminorūgščių dariniai (adrenalinas, tiroksinas, auksinai), peptidiniai (oksitocinas, vazopresinas), baltyminiai (insulinas, gliukagonas), riebalų rūgščių dariniai (prostaglandinai). Visi hormonai veikia, jungdamiesi per receptorius arba ląstelės taikinio membranoje (insulinas, adrenalinas), arba ląstelės viduje (steroidiniai hormonai). Daugeliu atvejų hormonai yra pirminis tarpininkas, kuris aktyvina antrinį tarpininką (dažnai ciklinį AMP) ląstelės viduje. cAMP gali aktyvinti baltymų kinazę, kuri savo ruožtu aktyvina tam tikrus fermentus ir taip arba keičiamas metabolizmas ląstelėje, arba ląstelės membranos laidumas jonams ar molekulėms. Kai kurie hormonai gali būti neuromediatoriai, pvz., acetilcholinas ir tam tikri peptidiniai hormonai. Hormonai yra pernešami arba laisvi, arba sujungti su specifiniais ar nespecifiniais baltymais. Kraujyje hormonai pernešami nekovalentiškai sujungti su plazmos baltymais. Albuminai perneša somatotropiną, globulinai perneša steroidinius hormonus, kai kurie steroidiniai hormonai turi specifinius pernašos baltymus, pvz., kortizolį perneša transkortinas.

Rašyti komentarą

Captcha