Homocisteinas

Tai į baltymų sudėtį neįeinanti aminorūgštis. Ji yra homologinė į baltymus įeinančiai aminorūgščiai metioninui. Skiriasi tik viena (-CH₂) grupe. Homocisteinas susidaro, vykstant medžiagų apykaitai iš aminorūgšties metionino. Metionino daug gyvulinės kilmės baltymuose. Homocisteinas yra tarpinis metionino apykaitos produktas ir taisyklingai besimaitinančių žmonių organizme jo nesusidaro per daug. Homocisteinas turi didelę įtaką kraujotakos sistemai. Padidėjusi homocisteino koncentracija kraujo plazmoje laikoma rizikos veiksniu, skatinančiu aterosklerozę ir kraujagyslių, ypač širdies, smegenų ir periferinės kraujotakos, sutrikimus ir ligas. Homocisteino perteklius žaloja arterijų sieneles. Sveikų žmonių homocisteino padaugėjimas kraujo plazmoje priklauso nuo nesuderintos mitybos. Vyresnio amžiaus žmonių kraujo plazmoje paprastai aptinkama didesnė homocisteino koncentracija nei jaunų. Suaugusių žmonių normali homocisteino koncentracija kraujo plazmoje yra 1,4–13,1 µmol/litre. Vykstant medžiagų apykaitai, metionino remetilinimo (susidariusio homocisteino vertimas vėl metioninu) reguliavimas priklauso nuo tokių mitybos veiksnių, kaip multivitaminai ir mineralinės medžiagos, tačiau svarbiausi yra B grupės vitaminai – folatai, vitaminas B₁₂ ir vitaminas B₆, kurie yra būtini homocisteino apykaitai. Nustatyta, kad papildomas folatų, vitaminų B₁₂ ir B₆ vartojimas sunormina homocisteino koncentraciją kraujo plazmoje, nors metionino būtų gaunama ir per daug.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė