Hipoksija

Reiškinys, kai organams ir audiniams stinga deguonies arba audiniai nesugeba panaudoti juose esančio deguonies, vadinamas hipoksija. Hipoksija pasitaiko gana dažnai sutrikus bet kuriai daliai sistemos (kvėpavimo organų, kraujotakos sistemos, valdančių kvėpavimą nervinių centrų), tiekiančios deguonį organizmui. Hipoksija savo ruožtu pažeidžia kitas organizmo sistemas. Remiantis kilme, skiriamos kelios hipoksijų rūšys: egzogeninė, kvėpavimo, cirkuliacinė, kraujo ir audinių hipoksija. Egzogeninė hipoksija prasideda, kai deguonies trūksta aplinkos ore. Kvėpavimo, arba respiracinė, hipoksija susidaro, sutrikus kvėpavimo organų ar juos valdančio centro veikimui. Cirkuliacinė hipoksija atsiranda, sutrikus bendrajai ar vietinei kraujotakai. Kraujo, arba heminė, hipoksija susidaro, sergant anemija arba inaktyvinus hemoglobiną. Audinių, arba histotoksinė, hipoksija būna, kai kraujyje ir audiniuose deguonies pakanka, tačiau audiniai jo nesugeba panaudoti. Pavyzdžiui, ciano junginiai reaguoja su trivalente geležimi ir užblokuoja citochromoksidazę.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė