Hiperglikemija

Padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, didesnė už fiziologinės normos ribas (3,3–5,5 mmol/l). Gliukozės koncentracija kraujyje priklauso nuo mitybos tipo ir maitinimosi režimo, laboratoriniai tyrimai atliekami rytą, kai tiriamasis asmuo per naktį yra nevalgęs. Jei tokiomis sąlygomis gliukozės koncentracija yra didesnė negu 7 mmol/l, nustatoma hiperglikemija. Atsižvelgiant į trukmę, hiperglikemija skiriama į ūminę (trumpalaikę) ir lėtinę (pastoviąją). Trumpalaikė hiperglikemija žymių sveikatos pokyčių nesukelia. Jei ūminės hiperglikemijos atveju gliukozės koncentracija yra labai didelė, kyla gyvybei pavojinga komplikacija – skysčių praradimas dėl aktyvios osmosinės diurezės. Sveikatai pavojinga yra lėtinė hiperglikemija – net santykiškai nedaug padidėjusi gliukozės koncentracija per kelerius metus gali sukelti organų ir jų sistemų disfunkcijas, tarp jų, inkstų, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos pažaidas ir kt. Negalima nepaminėti cukrinio diabeto – multietiologinės metabolinės ligos, pasireiškiančios lėtine hiperglikemija bei angliavandenių, baltymų, riebalų ir mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimais, atsirandančiais dėl insulino trūkumo ar jo veikimo sutrikimų. Sergant šia liga, pažeidžiamos įvairių organų funkcijos, prasideda jų nepakankamumas (plačiau žr. Cukrinis diabetas).

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė