Meniu

Hidrolizė, hidrolizės reakcija

Cheminė reakcija, kurios metu vandens molekulė (H2O) skyla į protoną (H+) ir hidroksijoną (OH-). Hidrolizė yra ir polimerinių arba sudėtinių molekulių skilimas, vykstantis kartu su vandens molekulių hidrolize, kai vandens hidrolizės elementai (H+ ir OH) nedelsiant jungiasi prie junginių, susidarančių polimero arba sudėtinio junginio skilimo metu. Būdingas hidrolizės pavyzdys yra silpnos rūgšties druskos arba silpnos bazės druskos irimas vandenyje, kai vanduo ir tirpstanti druska skyla į jonus. Priešingai įelektrinti jonai tarpusavyje jungiasi, sudarydami silpną rūgštį arba silpną bazę ir stiprią bazę arba stiprią rūgštį. Pavyzdžiui, natrio acetato hidrolizė:

1)    CH3COONa → CH3COO– + Na+;
2)    H2O → H+ + OH–;
3)    CH3COONa + H2O → CH3COOH + NaOH.

3-ioji reakcijos lygtis yra suminė, iš jos matyti, kad po hidrolizės susidaro silpna acto rūgštis (CH3COOH) ir stipri bazė (NaOH). Pastaroji disocijuoja (NaOH ® Na+ + OH-), todėl atsiranda OH- jonų perteklius, suteikiantis tirpalui šarmines savybes (pH>7,0). Įprastinėmis sąlygomis tik nedaugelis organinių junginių savaime dalyvauja hidrolizės reakcijose. Dažniausiai organinių junginių hidrolizę skatina rūgščių arba šarmų priedai. Taigi yra skiriami du hidrolizės tipai – rūgštinė hidrolizė (skatinama rūgštimis) ir šarminė (bazinė) hidrolizė (skatinama šarmais). Būdingas tokios hidrolizės pavyzdys yra riebalų (trigliceridų) saponifikavimas (hidrolizė šarminiame tirpale), kai susidaro riebalų rūgščių natrio druskos (muilas) ir glicerolis:

Žymos: hidrolizė

Rašyti komentarą

Captcha