Hialurono rūgštis

Terminas

Tai – linijinis polisacharidas glikozaminoglikanas (žr. Glikozaminoglikanai), kuriam būdinga pasikartojanti disacharidinė struktūra. Kiekvieną disacharidą sudaro D-glukurono rūgštis ir N-acetil-D-gliukozaminas, sujungti tarpusavyje β-1,4 ir β-1,3 glikozidiniais ryšiais. Hialurono rūgštyje gali būti apie 25 000 tokių disacharidinių vienetų; in vivo jos molekulinė masė (M.m.) gali siekti 5–20 000 kDa. Hialurono rūgšties, išskirtos iš sinovinio skysčio, M.m. yra 3−4000 kDa, o išskirtos iš žmogaus virkštelės – 3140 kDa. Esant fiziologinėms sąlygoms, sudaro druskas. Hialurono rūgštis yra paplitusi įvairiuose audiniuose, ypač daug jos yra akies stiklakūnyje, sinoviniame skystyje, virkštelėje, gausu jungiamajame, epitelio ir nerviniame audiniuose. 70 kg sveriančio žmogaus organizme yra apie 15 g hialurono rūgšties. Apie 30 proc. šio biopolimero kasdien atsinaujina. Tai – vienas pagrindinių neląstelinio užpildo (matrikso) komponentų, suteikiančių skysčiams klampumą ir sutepančių sąnarinius paviršius. Nors pagrindinė šio biopolimero funkcija yra struktūrinė, tačiau atsižvelgiant į vietą, atlieka ir kitas funkcijas. Hialurono rūgštis svarbi ląstelių adhezijai, diferenciacijai, vešėjimui, migracijai, gali turėti įtakos tam tikrų piktybinių navikų atsiradimui. Hialurono rūgštis yra polianijonas, todėl svarbi palaikant audinių hidrataciją, sušvelnina mechaninį poveikį audiniams. Sudarydama gelius, apsaugo organizmą nuo bakterijų patekimo.

Ligos.lt

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė