Hemolizinė gelta

Terminas

Tai – gelta, prasidedanti, kai, sustiprėjus eritrocitų irimui, kepenys nepajėgia detoksinti per didelio nekonjuguoto bilirubino kiekio, kurio koncentracija padidėja ir kraujyje. Konjuguoto bilirubino koncentracija nesikeičia. Šlapime šio pigmento nėra, nes laisvas bilirubinas nepereina pro inkstų užtvarą. Su šlapimu gali būti išskirtas tik konjuguotas bilirubinas. Netiesioginis bilirubinas kepenyse intensyviai konjuguojamas, todėl su tulžimi į žarnyną jo patenka daug. Nors kepenys pajėgios detoksinti didelį bilirubino kiekį, bet intensyvios hemolizės metu ši hepatocitų funkcija susilpnėja. Be to, kai kurie hemoliziniai nuodai veikia hepatotoksiškai. Gali sumažėti UDP-gliukuroniltransferazės aktyvumas. Tada ne visas laisvasis bilirubinas sujungiamas. Dalis jo cirkuliuoja kraujyje (hiperbilirubinemija) ir toksiškai veikia CNS ir hepatocitus. Į centrinę nervų sistemą pro hematoencefalinę užtvarą gali patekti tik nekonjuguotas bilirubinas.

Padaugėjus plonosiose žarnose urobilinogeno, daugiau susidaro ir sterkobilinogeno, kurio su išmatomis gali išsiskirti net 1800 mg per parą. Dėl intensyvios urobilinoidų rezorbcijos iš žarnyno, kepenys nepajėgia didelio urobilinogeno kiekio paversti bilirubinu ir šlapime atsiranda urobilinogeno (mezobilinogeno).

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
kepenys