Meniu

Haptoglobinas (Hp)

Tai – kraujo plazmos baltymas, sudarantis ketvirtadalį visos a2-globulinų koncentracijos. Jo molekulę sudaro dvi poros netapačių polipeptidinių grandinių (a2b2), sujungtų disulfidiniais tilteliais. Žinomi trys Hb genetiniai tipai, kurie skiriasi a grandinių struktūra ir molekuline mase. Elektroforezės būdu išskirtos 3 haptoglobinų grupės: Hp 1-1, Hp 2-1 ir Hp 2-2. Hp specifiškai ir stabiliai jungiasi su hemoglobinu, kuris išsilaisvina eritrocitų hemolizės metu. Susidaręs stambiamolekulis Hp-Hb kompleksas (1:1) neprasiskverbia pro inkstų filtrą, o suyra makrofaguose, bet išsaugoma geležis. Šis jungties procesas yra negrįžtamas. Be to, Hp jungiasi su oksihemoglobinu, karboksihemoglobinu, methemoglobinu, HbA, HbC, HbD, HbS ir HbD, o su hematinu ir mioglobinu nesijungia. Hemoglobinurija yra tada, kai padidėja Hb arba sumažėja Hp koncentracija, nes abiem atvejais nepakanka haptoglobino (norma – 0,065–0,18 g). Jei per parą sintetinama apie 0,7 g Hb, jam sujungti reikia 1 g Hp. Hp sintetina kepenys, todėl galima ahaptoglobinemija. Normaliai Hp neprasiskverbia pro kraujagyslių sienas, tik padidėjus jų pralaidumui, patenka į audinių skysčius. Haptoglobino kiekio nustatymas turi diagnostinę reikšmę. Pavyzdžiui, jo sumažėja esant hemolizinei anemijai. Tai aiškinama tuo, kad haptoglobino T1/2 yra 5 dienos, o hemoglobino–haptoglobino komplekso – apie 80 min. Hemolizės metu padidėjus laisvo hemoglobino koncentracijai kraujyje, labai sumažėja laisvo haptoglobino kraujyje. Estrogenai (nėštumas, gydymas estrogenais, geriamieji kontraceptikai), vaistai (sulfalazinas, transferinas), sukeliantys hemolizę, taip pat mažina haptoglobino koncentraciją. Jo koncentracija padidėja 2–10 kartų, gydant gliukokortikoidais ir geriant anabolinius steroidus, esant tulžies takų obstrukcijai, kepenų, miokardo, jungiamojo audinio onkopatologijai. Nefrozinis sindromas gali būti susijęs ir su dideliu, ir su mažu kiekiu šio baltymo.

Žymos: hemolizės

Rašyti komentarą

Captcha