Haptenai

Tai – nevisaverčiai antigenai. Cheminiai junginiai, įvertinus jų antigeniškumą ir imunogeniškumą, atsižvelgiant į antigenines savybes, skirstomi į visaverčius ir nevisaverčius antigenus. Visaverčiai yra tie antigenai, kurie yra ir antigeniški, ir imunogeniški, t. y. jie geba sužadinti imuninį atsaką ir patys reaguoja su imuninio atsako produktais antikūnais. Nevisaverčiai antigenai patys sužadinti imuninio atsako (antikūnų sintezės ir (ar) imunocitų atsiradimo) nepajėgia. Šią savybę jie įgyja, kai jau sudaro kompleksus (susijungia) su baltymų ar kitų junginių molekulėmis, tada atsiranda jų gebėjimas sukelti antikūnų, specifiškų šiam nevisaverčiam antigenui, sintezę. Tokie nevisaverčiai antigenai vadinami haptenais, o cheminis junginys, kuris hapteną paverčia antigenišku – vilkiku („šleperiu“). Taigi, patys haptenai turi tik imunogeniškumo savybę – gebėjimą reaguoti su specifiniais antikūnais. Patekę į organizmą haptenai turi galimybę sudaryti kompleksus su organizmo baltymais ar kitais sudėtingais junginiais, todėl sužadina imuninį atsaką. Hapteno geba reaguoti su specifiniais antikūnais siejama su jo antigeniniu specifiškumu ir nepriklauso nuo vilkiko („šleperio“) antigeninių savybių, todėl hapteno ir antikūnų sąveika vyksta ir in vivo, ir in vitro.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė