Gliukozurija

Tai reiškinys, kai sacharidai, dažniausiai gliukozė, yra aptinkami šlapime. Sveiko žmogaus šlapime gliukozės neaptinkama. Kraujyje esanti gliukozė kartu su jonais, karbamidu ir aminorūgštimis patenka į filtratą, susidariusį inkstų kamuolėliuose. Tolimuosiuose inkstų kanalėliuose vyksta gliukozės reabsorbcija. Jei gliukozės koncentracija kraujyje ne didesnė už inkstų slenkstinę ribą (7–10 mmol/l), visa gliukozė, esanti tolimųjų inkstų kanalėlių filtrate, grąžinama į kraują. Kai gliukozės koncentracija kraujyje didesnė už nurodytą ribą, gliukozės reabsorbcijos pajėgumų neužtenka visai filtrate esančiai gliukozei grąžinti į kraują, todėl ji išskiriama su šlapimu. Dėl gliukozurijos prarandamas ir vanduo, todėl organizmas dehidratuoja, šis procesas vadinamas osmosine diureze.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė