Meniu

Fluoras

Turi didelį aktyvumą, todėl gamtoje randama jo tik junginiuose fluorido pavidalu (F-). Tai dažniausiai yra junginiai su dvivalenčių ar trivalenčių metalų katijonais (CaF2, MGF2, AlF3 ir kt.). Žmogaus organizme yra apie 10 g fluoro. 99 proc. fluoro yra randama kauluose ir dantyse. Kraujo plazmoje F koncentracija sudaro 0,05–0,2 mg/l, o paausinių seilių liaukų sekrete ji 20 proc. mažesnė. Didelė fluorido koncentracija yra dantų kietuosiuose audiniuose, ypač emalyje. Paviršiniuose emalio sluoksniuose ji labai svyruoja (0,5–3 mg F-/g mineralinių medžiagų) ir mažėja artėjant prie emalio dentino ribos. Fluoras – svarbiausias dantų ir kaulų mikroelementas, nepakeičiamas maisto komponentas, būtinas normaliam dantų formavimuisi, augimui ir mineralizacijai. Svarbiausias dantų emalio, kaip ir kitų danties kietųjų audinių ir kaulų, mineralas yra hidroksiapatitas. Kai kuriose hidroksiapatito molekulėse hidroksilo jonai pakeisti fluoru (fluorapatitas), susidarantis ryšys tarp kalcio ir fluorido yra labai stiprus, todėl fluorapatito kristalai yra stabilesni. Fluorapatitas sustiprina danties emalio atsparumą pH pokyčiams ir ėduoniui. Apie 30 proc. su maistu gaunamo fluorido kaupiama kauluose ir beveik toks pats kiekis, vykstant kaulinio audinio medžiagų apykaitai, išskiriamas. Pro inkstus išsiskiria apie 94 proc. gauto su maistu fluorido, o su seilėmis – apie 2 proc. Fluoridas skatina danties emalio susidarymą iki prasikalant dantims ir jiems prasikalus. Rekomenduojama suaugusiųjų F paros dozė – 2–2,5 mg. Organizmui augant, fluoro gaunama ir suvartojama daugiau negu išskiriama, nes auga kaulai, dantys ir daugėja fluorapatito. Žmogus daugiausiai fluoro gauna fluorido pavidalu su geriamuoju vandeniu ir augaliniu maistu. Daug jo yra salotose, špinatuose, bulvėse, burokėliuose, obuoliuose. Daugiausiai fluorido yra arbatoje: 3–16 mg fluoro 100 g arbatos lapų. Jei fluorido koncentracija kraujo plazmoje padidėja 10 kartų, jie jungiasi su metalų katijonais ir sudaro metalų fluoridus. Fluoridai slopina tuos fermentus, kuriems reikia dvivalenčių metalų, pvz., Ca2+ (fosfolipazę, α-amilazę), Fe 2+ (katalazę, peroksidazę), Cu2+ (superoksido dismutazę, monoamino oksidazę) ir kt. Esant fluorido pertekliui organizme, prasideda lėtinė intoksikacija – fluorozė. Fluorozės požymiai: sutrinka dantų emalio susidarymas, kyla galvos skausmai, šleikštulys. Dėl padidėjusio fluoro kiekio patekimo į organizmą galima lėtinė liga fluorozė (angl. fluorose). Dažniausiai sukelia maistui vartojamas vanduo, turintis didesnę fluoro koncentraciją (daugiau kaip 1,5 mg/l). Fluorozei būdinga osteosklerozė ir dantų emalio hipoplazija. Dantys įgauna gelsvą spalvą, yra išvagoti rudais grioveliais. Dažniausiai tai būdinga vaikams.

Rašyti komentarą

Captcha