Filamentai

Tai – miofibrilės, susidarantys baltyminės kilmės išilginiai siūlai. Gali būti dviejų tipų. Pirmasis tipas – filamentai sudaryti maždaug iš 200–400 miozino molekulių, skersinis pjūvis yra šešiakampio formos, skersmuo – apie 16 nm. Antrasis filamentų tipas – plonieji, jų skersmuo – apie 9 nm. Jie užima I diską ir A disko dalį, tačiau nepasiekia jo H srities. Į plonųjų filamentų sudėtį įeina aktinas, tropomiozinas ir troponino kompleksas. A diske plonieji filamentai išsidėsto apie storąjį (miozininį) filamentą. Kiekvienas plonasis filamentas užima simetrinę padėtį tarp trijų storųjų filamentų, o kiekvienas storasis filamentas yra apsuptas simetriškai šešių plonųjų filamentų. A disko H srityje yra tik storųjų miozino siūlų, o kitose A disko vietose yra abiejų tipų siūlų (aktomiozino). Čia yra miozino galvutė ir dalis jo uodegos (išsidėsčiusios 13–14 nm). Storieji ir plonieji filamentai tarpusavyje yra susiję. Storųjų filamentų skersiniai tilteliai abiejose filamento galuose yra išsidėstę priešingomis kryptimis, juos išskiria neturinti tiltelių M linija.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė