Meniu

Fibroblastai

Yra skaidulinio jungiamojo audinio ląstelės, kurios gamina tropokolageną ir formuoja skaidulas. Iš čia ir kilęs jų pavadinimas: fibros – skaidula, blastos – užuomazga. Fibroblastai yra didelės, plokščios, verpsto formos, neryškių ribų ląstelės, turinčios negausių ataugų. Jaunų fibroblastų citoplazmos yra daug, ji bazofiliška, ryškiai suskirstyta į endoplazmą ir ektoplazmą. Branduolys ovalus, šviesus, nes chromatinas smulkus. Jame yra 2–3 ryškūs branduolėliai. Ląstelėje ryškūs visi organoidai, dalyvaujantys baltymų sintezėje. Ypač daug ribosomų. Mitochondrijos ir išsiplėtęs Goldžio kompleksas telkiasi arčiau branduolio. Citoplazmoje daug tropino intarpų, vakuolių, užpildytų fibrilinėmis struktūromis. Daugiausiai tarpląstelinės medžiagos gamina fibroblastai. Jie sintetina ir išskiria prokolageną, proelastiną, glikozaminoglikanus, proteoglikanus ir baltymus, įeinančius į elastinių skaidulų sudėtį. Skirtingai nuo sekrecinių ląstelių, kurioms būdingas sekrecijos proceso poliariškumas, fibroblastai sekretą išskiria visu savo paviršimi. Fibroblastai yra sėslios ląstelės. Sudirgintos gali lėtai judėti, pvz., uždegimo židinio link. Fibroblastai dalyvauja gyjant žaizdoms, susidarant randams, jie gali izoliuoti svetimkūnius, pagamindami apie juos kapsules. Suaugusiame organizme nauji fibroblastai susidaro iš jaunų, mitoziškai besidalijančių fibroblastų, taip pat iš pericitų. Pagaminę tam tikrą kiekį tarpląstelinės medžiagos, fibroblastai nebesidaugina ir, užbaigę savo raidos ciklą, tampa fibrocitais.

Žymos: ląstelės

Rašyti komentarą

Captcha