Meniu

Fagocitozė

Tai – ypatinga endocitozės forma, kurios metu vyksta aktyvus mikroorganizmų, yrančių audinių ar į organizmą patekusių audinių virškinimas. Šio proceso metu susidaro endocitinės pūslelės, kurių dydis priklauso nuo fagocituojamų dalelių dydžio. Fagocitozę atlieka du leukocitų tipai – neutrofilai ir monocitai. Monocitai, patekę į kraujotaką, yra vadinami makrofagais. Mikrobams sąveikaujant su fagocitų paviršiumi, susiformavusi išauga – pseudopodija apgaubia mikrobo ląstelę ir taip bakterija nugrimzta į fagocito vidų. Abu fagocitų tipai sulaiko ir ardo bakterijas, „pasenusias“ ląsteles. Fagosomos citozolyje susijungia ir su pirminėmis lizosomomis, ir susidaro fagolizosomos. Pirminės lizosomos, sudarytos iš Goldžio aparato, granulėse turi daug hidrolazių (proteazės, fosfatazės, estarazės, DNRazės, RNRazės), kurios rūgščioje fagolizosomų aplinkoje gali hidrolizuoti daugelį organinių molekulių. Fagosomų viduje esantis žemas pH turi baktericidinį poveikį ir sudaro optimalią aplinką lizosomų hidrolazių aktyvumui. Šie fermentai ardo mikroorganizmų polimerų molekules ir išlaisvina aminorūgštis, monosacharidus, nukleotidus, kurie patenka į ląstelių citozolį ir ten yra panaudojami. Didelė membranos komponentų dalis ir nesuvirškintos medžiagos telkiasi liekamuosiuose kūneliuose, kurie egzocitozės būdu grįžta į fagocitų paviršiaus plazminę membraną. Be to, dalis membranos komponentų gali būti skaidomi ir panaudoti pačioje membranoje.

Rašyti komentarą

Captcha