Cinkas (Zn)

Terminas

Tai yra periodinės elementų sistemos antros grupės elementas. Atominė masė – 65,38. Žmogaus organizme yra apie 2 gramai cinko. Apie 60 proc. viso organizmo cinko yra raumenyse, 20–30 proc. – kauluose, 8 proc. – odoje ir plaukuose, iki 6 proc. – kepenyse, 2 proc. – žarnyne ir kasoje, 1,6 proc. – centrinėje nervų sistemoje, 0,8 proc. – inkstuose, kraujyje, 0,1 proc. – blužnyje ir kraujo plazmoje. Cinkas įeina į daugiau kaip 300 metalofermentų sudėtį. Jis, be kalio ir magnio, yra labiausiai paplitęs viduląstelinis metalo jonas. Jo randama citozolyje, vezikulėse ir organelėse bei branduolyje. Cinkas biologinėse sistemose veikia kaip elektronų poros akceptorius. Apie 85–90 proc. organizme esančio cinko įeina į metalofermentų sudėtį, čia atlieka struktūrines ir katalizines funkcijas. Cinkas yra svarbus normaliam augimui, baltymų metabolizmui, ląstelės membranų vientisumui, genų raiškai, kolageno sintezei, imuninei sistemai ir ląstelių apsaugai nuo apoptozės. Cinkas, įeidamas į insulino molekulės sudėtį, aktyvina jo veiklą. Jis dalyvauja imuninėse reakcijose, atsakant į įtampą (stresą), gaminant prostaglandinus. Citokinų gamyba, interferono sintezė ir leukocitų migraciją slopinantis veiksnys taip pat priklauso nuo cinko. Cinkas labai svarbus DNR ir ribonukleorūgšties (RNR) sintezei ir pataisai (reparacijai) ir mitoziniam ląstelių dalijimuisi. Manoma, kad cinko ir jį supančių aminorūgščių struktūra, kuri vadinama „cinko pirštais“, yra svarbi DNR sąveikai su biosintezės (transkripcijos) veiksniais. Pagrindiniai cinko šaltiniai yra mėsa ir jos produktai, sūriai, kruopos, ankštiniai augalai, riešutai. Rekomenduojama suaugusiųjų cinko paros norma yra apie 15 mg. Cinkas iš virškinamojo kanalo rezorbuojamas plonosiose žarnose. Jo rezorbcija priklauso nuo organizmo aprūpinimo cinku ir nuo cinko kiekio kraujyje. Patekęs į kraujo plazmą cinkas jungiasi su baltymais: dalis su globulinais ir dalis su albuminais. Cinkui būdinga ir enterohepatinė apykaita, tačiau su kasos sultimis cinko išskiriama apie 6 kartus daugiau negu su tulžimi. Iš organizmo cinkas šalinamas pro inkstus ir virškinamąjį kanalą, su prakaitu. Cinko trūkumą organizme gali sukelti sutrikęs virškinimas ir nepakankama mityba. Dėl cinko trūkumo pablogėja apetitas, vaikų augimas, mažėja kūno svoris, galimas nervingumas, silpnėja atsparumas infekcijoms. Cinko atsargoms organizme turi reikšmę jo santykis su kitais mikroelementais, ypač su variu. Cinko, kaip ir kitų elementų, perteklius yra kenksmingas. Jis sukelia vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
cinkas