Chromas

Terminas

Tai – cheminis elementas, stiprus metalas, pilkos plieno spalvos, periodinėje elementų sistemoje yra 24, atominė masė – 51,996. Chromo oksidacijos laipsnis cheminiuose junginiuose gali būti Cr2+, Cr3+, Cr6+. Biologinėse sistemose stabiliausias yra trivalentis chromas (Cr3+). Žmogaus organizme chromo daugiausiai randama kauluose, odoje, raumenyse. Senstant jo kiekis organizme mažėja. Iš viso žmogaus organizme yra 6–12 mg chromo. Chromas dalyvauja angliavandenių ir lipidų apykaitoje. Jis įeina į gliukozės tolerancijos veiksnio sudėtį. Chromas dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Jis yra kai kurių fermentų aktyviklis. Neorganiniai chromo junginiai pasisavinami blogai – tik apie 0,5 proc. Maiste chromo yra labai nedaug, todėl netinkamai maitinantis jo gali trūkti. Daugiausiai chromo reikia nėščiosioms ir žindyvėms. Vartojant daugiau cukraus, chromo poreikis padidėja. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, jo dažnai trūksta. Rekomenduojamos chromo paros dozės nėra nustatytos. Žinoma, kad didesnės chromo (III) chlorido CrCl3 geriamosios dozės yra nuodingos. Jis sukelia alerginį dermatitą, sustiprėja plaučių vėžio požymiai. Daugiausiai chromo yra ankštiniuose augaluose, šokolade, juoduosiuose pipiruose, aluje. Mėsoje, pieno produktuose, žuvyje jo yra mažai. Chromas iš organizmo šalinamas su šlapimu, todėl apie jo atsargas organizme galima spręsti iš šalinamo su šlapimu kiekio. Kai chromo pakanka, su šlapimu per parą išsiskiria 5–10 µg chromo.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
chromas