Ca2+

Kalcis yra Mendelejevo lentelės elementas, priskiriamas prie makroelementų. Kalcio jonai yra svarbūs fiziologiniams ir biocheminiams procesams, vykstantiems organizme: nervo ir raumens sujaudinimo, kraujo krešėjimo, sekrecijos procesams, membranų struktūrai palaikyti, tam tikrų hormonų ir neuromediatorių biologinėms funkcijoms. Žmogaus organizme yra apie 1–2 kg kalcio. Su maistu kasdien turėtų gauti apie 1 gramą, o įsiurbiama tik apie 100 mg kalcio. Pagrindinis kalcio telkinys (depas) organizme yra kaulai (apie 99 proc. viso organizme esančio kalcio). Kauluose kalcis yra mažai tirpaus hidroksiapatito [Ca₁₀ (PO₄)₆(OH)₂] formos kristalai. Kaulų fosfatinėse druskose yra apie 1 proc. kalcio, kuris lengvai kinta. Jis yra lyg buferis, palaikantis kalcio koncentraciją kraujo plazmoje. Kitas kalcio telkinys yra kraujo plazmos kalcis (apie 2 proc. jo bendros masės). Į kraujo plazmą kalcis patenka iš žarnyno (su vandeniu ir maistu) ir iš kaulų (rezorbcijos procesas). Kalcio koncentracija ląstelėse priklauso nuo jo koncentracijos neląsteliniame skystyje. Svyravimo amplitudė yra apie 2,12–2,6 mmol/l arba 9–11 mg/dl. Biologiškai aktyvus yra jonizuotas kalcis. Sutrikus ląstelės kalcio homeostazei įvairių patologinių būsenų metu, laisvo kalcio koncentracija citozolyje didėja ir peržengia fiziologines ribas. Kalcio jonų koncentracijos padidėjimas yra svarbus daugiaveiksmis reiškinys, lemiantis sudėtingą ląstelės gyvybinių vyksmų pažeidimą patologijų metu.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė