Meniu

Biotinas, vit. H, antiseborėjinis

Vienas iš B grupės vitaminų. Vitaminas H, biotinas, 2ꞌ-okso-3,4-imidazolin-2-tetrahidrotiofenpentano rūgštis, (O=)C5H7N2S(CH2)4COOH.



Jis atsparus šarmų, rūgščių, deguonies ir ultravioletinės spinduliuotės poveikiui.

Biotinas yra ligazių klasės fermentų, dalyvaujančių karboksilinimo reakcijose, kofermentas. Jis jungiasi kovalentiniu amidiniu ryšiu su biotininių fermentų lizino e-NH2 grupe, susidaro biotino – fermento kompleksas:

Katalizuojant karboksilinimo reakcijas, kur dalyvauja CO2(HCO3 –) ir ATP, CO2 prijungiamas prie biotino molekulės pirmo N1 atomo, susidaro karboksibiotino fermento kompleksas.

Viena svarbiausių karboksilinimo reakcijų yra piruvato karboksilinimas, katalizuojant piruvatkarboksilazei. Karboksilinimo reakcijos svarbios šiems procesams: angliavandenių sintezei (gliukoneogenezei), riebalų rūgščių sintezei (lipogenezei), propionato metabolizmui (pvz., riebalų rūgščių su nelyginiu anglies atomų skaičiumi oksidacijai), leucino apykaitai ir kt.

Vitamino trūksta retai, nes vitamino H daug sintetina žarnyno bakterijos. Avitaminozei būdingas dermatitas.

Hipoavitaminoze žmogus gali susirgti, vartodamas daug žalių kiaušinių, nes kiaušinio baltyme yra glikoproteino avidino, kuris žarnyne susijungia su biotinu ir sudaro vandenyje netirpstantį ir nerezorbuojamą kompleksą. Vitamino H hipoavitaminoze susergama, jei suvalgoma apie 20 kiaušinių per dieną.

Biotino hipoavitaminozę gali sukelti ir vaistų, pvz., sulfanilamidų, vartojimas. Jie slopina žarnyno bakterijų veiklą, taigi ir vitamino H sintezę.

Biotino yra augalinės ir gyvūninės kilmės produktuose. Gana daug jo kiaušinio trynyje, kepenyse, inkstuose, piene, avižinėse kruopose, mielėse, mažiau daržovėse, vaisiuose ir uogose.

Rekomenduojama biotino paros dozė – tik 0,25 mg.

Biotino turintys gamtiniai baltymai, patekę į organizmą, proteazių yra hidrolizuojami ir išskiriamas laisvas biotinas, kuris kepenų ir kraujo biocitinazių skaidomas į biotiną ir liziną.

Žymos: biotinas

Rašyti komentarą

Captcha