Meniu

Bakteriofagas

Tai – virusas, gebantis užkrėsti bakterines ląsteles, jose daugintis ir sukelti jų lizę. Bakteriofagų randama visose bakterijų grupėse. Struktūroje turi RNR arba DNR. Jų ryšys su bakterija šeimininke yra specifinis tam tikroms bakterijų rūšims arba padermei (štamui):

– vegetatyviniai bakteriofagai – gaminami bakterinėse ląstelėse ir nepasižymi infekcine forma;

– virulentiniai bakteriofagai sukelia tik reprodukcinę infekcijos formą, kuri baigiasi ląstelės lize ir į aplinką patenka daug bakteriofagų protomerų;

– defektiniai (pakitę) bakteriofagai, negalintys vykdyti tam tikrų virusų funkcijų dėl dalies genomo trūkumo (pvz., pakeitus dalį genomo užkrėstos bakterijos genais);

– sąlyginiai bakteriofagai, kurie bakterinėje ląstelėje gali egzistuoti profago forma ir joje daugintis.

Fagai, kaip vektoriai, yra geresni už plazmides, nes į juos pavyksta įterpti ilgesnius DNR fragmentus. Dažniausiai naudojamas bakteriofagas λ. Bakteriofago λ vektorius leidžia klonuoti DNR fragmentus, kurių ilgis – 23 000 bp ilgio. Įterpiamas DNR fragmentas gali užimti apie trečdalį bakteriofago λ genomo. Svetima DNR įterpiama tarp dviejų nuosavo fago segmentų. Po sujungimo, katalizuojant DNR ligazei, susidaro reikiamo ilgio fagas, galintis gamintis E. coli ląstelėje. Virusui prisitvirtinus prie ląstelės, DNR išeina iš viruso ir įsiskverbia į bakteriją. Virusas, turintis rekombinacinę DNR, užkrečia bakteriją šeimininkę. Čia jis dauginasi, vyksta jo gamyba, susidaro bakteriofagų klonas, kurio kiekvienas virusas turi svetimo geno kopiją.

Rašyti komentarą

Captcha