Bakterijų dirbtinės chromosomos

Terminas

Tai – modifikuotos plazmidės, skirtos labai ilgiems DNR segmentams klonuoti. Jų žymuo yra genas, suteikiantis atsparumą antibiotikui chloranfenikoliui (Cm), ir labai stabili dvigubėjimo (replikacijos) pradžios seka ori. Į ABC vektorių galima įterpti svetimos DNR fragmentą, kurio ilgis – šimtai tūkstančių bp. Tokia didelė dirbtinė rekombinacinė žiedinė DNR įterpiama į bakterinę ląstelę recipientę. Dirbtinės chromosomos privalo turėti visas tris pagrindines funkcines chromosomos dalis: telomerą, centromerą, replikatorių (ori). Šios dalys turi būti to organizmo, kuriam dirbtinė chromosoma yra kuriama. Tik tokia chromosoma „prigis“ genome ir įvyks jos dvigubėjimas (replikacija), o DNR kopijos taisyklingai pasiskirstys ląstelės dalijimosi metu.

Geno, kurį reikia perkelti į kitą organizmą, šaltinis gali būti tam tikros rūšies organizmo ląstelių DNR. Tačiau surasti joje vienintelį veikiantį geną yra sudėtinga. Todėl dažniausiai naudojama iš anksto sudaryta atitinkamo organizmo genomo biblioteka, turinti tūkstančius DNR fragmentų, išskirtų iš tam tikro genomo.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė