Meniu

Azoto pusiausvyra

Tai – kiekybinis skirtumas tarp su maistu gaunamo ir išskiriamo iš organizmo su galutiniais apykaitos produktais (dažniausiai šlapalu ir amonio druskomis) azoto.

Aminorūgštys (laisvos ir įeinančios į baltymų sudėtį) turi iki 95 proc. viso organizmo azoto, todėl jos ir palaiko organizme azoto pusiausvyrą.

Jeigu su maistu gaunamo azoto kiekis yra lygus išskiriamam jo kiekiui, susidaro azotinė pusiausvyra. Ji būdinga sveikam suaugusiam žmogui, esant normaliai mitybai. Esant baltyminei dietai, azoto pusiausvyra yra neigiama, nes panaudojama mažiau negu gaunama. Maždaug per 7–10 dienų išskiriamo azoto kiekis nustoja didėti ir stabilizuojasi apie 4-tą parą. Toks azoto kiekis atitinka 25 g baltymų. Taigi, organizmas per parą panaudoja apie 25 g savų baltymų. Minimalus baltymų kiekis palaikyti azoto pusiausvyrą yra apie 30–50 g per parą. Teigiama azoto pusiausvyra yra tada, kai azoto panaudojama daugiau negu jo pašalinama. Tai rodo anabolinių procesų aktyvumą organizme. Jis būdingas augančiam organizmui, sveikstantiems ligoniams, nėštumo metu, nustatoma ir pradinių navikų susidarymo stadijų metu. Neigiama azoto pusiausvyra yra tada, kai azoto išskiriama daugiau negu gaunama. Būdinga badaujant, sergant, senstant. Optimalus panaudojamų baltymų kiekis, esant vidutiniam fiziniam krūviui, yra apie 100–120 g per parą. Kiekvieną dieną keičiasi apie 1–2 proc. žmogaus kūno baltymų (ypač raumenų).

Liekamasis azotas. Šis terminas vartojamas apibūdinti nebaltymines, azoto turinčias medžiagas, kurios lieka nusodinus kraujo baltymus. Pagrindiniai liekamojo azoto komponentai yra šlapalas – > 50 proc. bendro liekamojo azoto, aminorūgštys – 25 proc., kreatinas – 5 proc., šlapimo rūgštis – 4 proc., kreatininas – 2,5 proc. Sveiko žmogaus liekamojo azoto yra apie 14–25 mmol/l, naujagimių – 42–71 mmol/l. Liekamasis azotas yra svarbus azoto apykaitos rodiklis. Padidėjęs liekamasis azotas apibūdinamas „azotemijos“ terminu. Gali būti gaminamoji (produkcinė) ir sulaikomoji (retencinė) azotemija. Gaminamosios (produkcinės) azotemijos metu yra padidėjęs maistinio azoto panaudojimas arba padidėjusi audinių destrukcija. Sulaikomosios (redukcinės) azotemijos metu sutrinka galutinės azoto apykaitos produktų šalinimas. Atsižvelgiant į priežastis, ji dar skirstoma į inkstų (renalinę) ir ne inkstų (nerenalinę).

Rašyti komentarą

Captcha