Meniu

Askorbo rūgštis

Askorbo rūgštis (vit. C) yra 2-keto-L-gulono rūgšties laktonas, kuris gali būti L ir D formos. Biologiškai aktyvi yra L askorbo rūgštis. Tai – balti kristaliniai milteliai, gerai tirpsta vandenyje. Ji yra rūgštaus skonio, nors struktūroje nėra karboksigrupės. Tai lemia du enoliniai hidroksilai prie antro ir trečio anglies atomų. Tai – vienas nepatvariausių vandenyje tirpių vitaminų, neatsparus deguonies ir temperatūros poveikiui. Jis patvarus rūgštinėje terpėje, o šarminėje greitai suyra, todėl daugiau vitamino C išlieka raugintuose produktuose. Beveik visi žinduoliai, išskyrus žmogų, beždžionę ir jūrų kiaulytę, jį sintetina iš gliukuronato, kuris sudarytas iš gliukozės. Minėtų gyvūnų organizmuose gulono laktono oksidazės genas yra neaktyvus ir vit. C nesusidaro. Augalų ląstelėse iš gliukuronato vyksta gana aktyvi vit. C sintezė ir juose sukaupiami nemaži jo kiekiai (pvz., juoduosiuose serbentuose – 150 mg/100 g, erškėtrožėse – net iki 1500 mg/100 g). Askorbo rūgštis lengvai rezorbuojama žarnyne. Kraujo plazmoje jos yra 0,4–1,5 mg% (23–85 mmol/l). Askorbo rūgšties yra visose organizmo struktūrose. Šalinama su šlapimu. Žmogui būtina nuolat gauti šio vitamino su maistu. Askorbo rūgštis svarbi kaip kofermentas ir kaip antioksidantas. Ji dalyvauja oksidacijos ir redukcijos reakcijose. Ji gali redukuoti molekulinį deguonį, nitritus, citochromus a, c ir kt. Daugeliu atveju ji palaiko redukuotus metalus kaip kofaktorius, pvz., Cu+ monooksigenazės, Fe2+ dioksigenazės atvejais. Ji dalyvauja kolageno, antinksčių žievės steroidinių hormonų, tulžies rūgščių, karnitino, serotonino sintezėje, tirozino apykaitoje, noradrenalino sintezėje, antioksidaciniuose procesuose kaip vandenyje tirpus antioksidantas, geležies redukcijoje Fe3+, Fe2+. Viena svarbiausių askorbo rūgšties funkcijų – dalyvavimas hidroksilinimo reakcijose. Vitaminas C – vienas iš antioksidacinių vitaminų. Jis prisijungia laisvuosius radikalus vandeniniuose organizmo skysčiuose. Vitamino C avitaminozė pasireiškia skorbutu. Skorbuto simptomai labai priklauso nuo askorbo rūgšties dalyvavimo kolageno sintezėje, t. y. hidroksilinant prokolageno proliną ir liziną. Būdingas skorbuto požymis – kraujavimas, kurį sukelia padidėjęs kraujagyslių trapumas ir pralaidumas, todėl dar vadinamas kraujagyslių sienų sargu. Kraujuoja dantenos, kraujas išsilieja poodyje, į raumenis, vidaus organus, po antkauliu. Kitas svarbus skorbuto požymis – kaulinio audinio, ypač dantų (dentino) struktūros pokyčiai, kuriuos sukelia kolageno sintezės sutrikimas. Trečias skorbuto požymis – širdies funkcijos sutrikimai ir mažakraujystė. Vitamino C avitaminoze dažniau sergama pavasarį, kai mažiau valgoma šviežių vaisių, daržovių. Jai būdingi bendri skundai: greitas nuovargis, silpnumas, sumažėjęs atsparumas įvairioms ligoms, kraujuojančios dantenos, virškinimo sutrikimai. Vitamino C paros dozė – 75–100 mg. Jis labai paplitęs gamtoje. Gana didelių jo kiekių randama šviežiuose vaisiuose ir daržovėse: salotose, paprikoje, krienuose, bulvėse (ypač lupenose), erškėtrožėse ir citrusiniuose vaisiuose.

Rašyti komentarą

Captcha