Meniu

Antikūnai

Antikūnai yra kraujo limfocitų (plazmocitų) gaminamos medžiagos, kurios naikina ligas sukeliančias bakterijas ir virusus. Imunoglobulinai – humoralinio imuniteto efektorinės molekulės. Antikūnų sintezę sužadina (inicijuoja) antigenai, kurie į organizmą patenka iš išorės (pvz., infekcijos) arba susidaro organizme (endogeniniai). Paprastai antikūnai specifiškai sąveikauja su komplementariaisiais antigenais, sudarydami nekovalentinius ryšius. Egzistuoja didelė antikūnų įvairovė, bet kiekviena molekulė turi unikalią vietą (dalį), kuri jungiasi prie antigeno determinantės. Antikūnai sintetinami b limfocituose, kurie sudaro apie 15 proc. kraujyje cirkuliuojančių limfocitų. Žmogaus organizmas gamina apie 107 b limfocitų klonų, kurie kiekvienas gamina vieną iš 107 imunoglobulinų. Visi imunoglobulinai turi bendrą struktūrą, kurią geriausiai vaizduoja IgG.

IgG molekulė (monomeras) sudaryta iš keturių polipeptidinių grandinių: dviejų tapačių lengvųjų grandinių (L – light), kurių struktūroje yra 220 aminorūgščių, ir dviejų sunkiųjų (H – heavy), kuriose yra po 440 aminorūgščių. Visos keturios grandinės sujungtos keturiomis disulfidinėmis jungtimis ir daugybe nekovalentinių jungčių. Yra 5 sunkiųjų grandinių klasės ir, atsižvelgiant į jas, 5 imunoglobulinų klasės: A, D, E, G, M. Antikūnai sudaro vieną iš pagrindinių kraujo plazmos baltymų frakcijų (» 20 proc.) bendro kraujo plazmos baltymo. Jie atsparūs silpnų rūgščių ir šarmų poveikiui, taip pat 60 °C temperatūrai. Aktyvinti B limfocitai dažniausiai virsta IgM antikūnus gaminančiais plazmocitais (pirminis atsakas), gebančiais dalytis B atminties ląstelėmis. Atminties ląstelės gali dešimtmečiais cirkuliuoti kraujyje, tačiau pasikartojus sąlyčiui su antigenu, jos greičiau pradeda gaminti savituosius antikūnus (antrinis atsakas). Savitasis ląstelinis atsakas (ląstelių imunitetas) saugo nuo užkrėstų virusu ląstelių, parazitų, svetimų ir neplazminių ląstelių, perduodamas joms T limfocitus. Visi antikūnai yra glikoproteinai.

Rašyti komentarą

Captcha