Angliavandeniai

Tai – daugiafunkciai organiniai junginiai, kurie turi vieną aldehidinę grupę. Angliavandeniai sudaro pagrindinę organinių junginių masės dalį žemėje. Biosferoje angliavandenių yra daugiau negu visų kitų organinių medžiagų. Kasmet fotosintezės proceso metu gaunami milžiniški kiekiai angliavandenių, kuriuose anglies kiekis sudaro apie 4×10¹⁰ tonų. Angliavandeniai sudaro 80 proc. sausos augalų masės (daugiausiai celiuliozės) ir 2 proc. – sausos gyvūnų masės.

Žmogaus organizme angliavandeniai yra svarbi maisto medžiaga. Jie turi sudaryti 55–62 proc. paros davinio energinės vertės (1g vertė – 16,75 kJ, 4 kcal). Eksperimentais įrodyta, kad su maistu negaunant angliavandenių ar lipidų, organizme nekyla tokių stiprių sutrikimų, kaip negaunant baltymų. Krakmolas ir glikogenas – gliukozės telkinys augalų ir gyvūnų organizmuose. Angliavandeniai yra daugelio fiziologiškai svarbių junginių: imunoglobulinų, nukleotidinių kofermentų, glikopeptidų ir glikoproteinų, glikolipidų ir lipopolisacharidų ir kt., sudėtinė dalis. Būdami sudėtine mišrių biopolimerų dalimi, angliavandeniai suteikia jiems specifinių savybių įvairių fiziologinių procesų metu: lemia ląstelių paviršiaus biologinį specifiškumą, dalyvauja nukleorūgščių ir baltymų sintezėje, mažina trintį tarp sąnarių, sutvirtina ląstelių struktūrinius ir atraminius organus ir t. t.

Nors angliavandeniai, palyginti su baltymais ir lipidais, sudaro nedidelę žmogaus kūno masės dalį (tik 1–2 proc. sausos kūno masės), jų apykaitos sutrikimai yra daugelio ligų: cukrinio diabeto, galaktozemijos, glikogenozių laktozės netolerancijos ir kitų, priežastis.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė