Meniu

Angiotenzinai

Tai yra biologiškai aktyvūs polipeptidai, susidaro iš angiotenzinogeno, katabolizuojant proteazėms (reninas). Angiotenzinogenas yra a2-globulinas, kurio molekulėje yra daugiau negu 400 aminorūgščių liekanų. Angiotenzinas susidaro kepenyse, susidarymą skatina gliukokortikoidai ir estrogenai. Reninas hidrolizuoja peptidinę jungtį ir nuo angiotenzinogeno N-galo atskelia dekapeptidą (angiotenziną I), kuris nėra biologiškai aktyvus. Toliau katalizuojant karboksipeptidilpeptidazei, kurios randama plaučių endotelio ląstelėse ir kraujo plazmoje, nuo angiotenzino I C-galo atskeliamos dvi aminorūgštys, ir susidaro oktopeptidas – angiotenzinas II. Angiotenzinas II jungiasi prie antinksčių žievinės dalies kolbelių specifinių receptorių ir lygiųjų raumenų ląstelių ir keičia viduląstelinę diacilglicerolio ir inozitoltrifosfato koncentraciją. Ji skatina kalcio jonų išsiskyrimą iš endoplazminio tinklo ir kartu aktyvina proteinkinazę C. Tai lemia specifinį biologinį ląstelės atsaką į angiotenzino II poveikį. Katalizuojant aminopeptidazei, iš angiotenzino II susidaro angiotenzinas III (heptapeptidas), kurio aktyvumas panašus į angiotenzino II, tačiau jo koncentracija kraujo plazmoje 4 kartus mažesnė už angiotenzino II. Tolesnį angiotenzino II ir III metabolizmą katalizuoja specifinės proteazės. Angiotenzinas II skatina aldosterono sintezę ir sekreciją, veikia natrio jonų ir vandens reabsorbciją inkstų kanalėliuose ir vandens sulaikymą ir skysčių tūrio atkūrimą organizme. Didesnė angiotenzino II koncentracija kraujyje pasižymi dideliu vazokonstrikciniu aktyvumu ir padidina arterinį kraujo slėgį.

Rašyti komentarą

Captcha