Amoniakas

NH₃, NH₄⁺ – amonio jonas. Aminorūgščių katabolizmas audiniuose vyksta nuolat, maždaug 70–100 g per parą. Aminorūgščių deamininimo metu susidaro daug amoniako. Daug mažiau jo susidaro deamininant biogeninius aminus ir nukleotidus. Didžiausias amoniako kiekis susidaro žarnyne, bakterijoms veikiant maisto baltymus. Šis amoniakas pro vartų veną patenka į kepenis. Amoniako koncentracija vartų venoje yra daug didesnė negu bendroje kraujotakoje. Kepenyse sulaikomas didelis amoniako kiekis. Jo koncentracija kraujyje normaliai retai didesnė už 0,4–0,7 mg/l (25–40 mmol/l). Tai maždaug 400 kartų mažiau negu gliukozės koncentracija kraujyje. Bandymų su triušiais metu nustatyta, kad jo koncentracija apie 3 mmol/l yra mirtina. Padidėjus amoniako koncentracijai kraujyje iki 0,6 mmol/l, atsiranda traukulių. Amoniakas yra toksiška medžiaga, todėl jis turi būti detoksintas, sudarant netoksinius junginius, ir lengvai išskirtas su šlapimu. Vienas iš amoniako detoksinimo būdų organizme, pvz., CNS, inkstuose, tinklainėje, kepenyse, raumenyse, yra glutamino sintezė. Gali būti asparagino sintezė. Hiperamonemijos metu būna tremoras, kalbos sutrikimų, pykinimas ir vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės pritemimas ir netekimas, sunkiais atvejais ištinka koma ir mirtis. Amoniako toksiškumas pasireiškia, veikiant tam tikras funkcines sistemas. Jis lengvai pereina pro ląstelės membranas ir mitochondrijose skatina glutamato sintezę iš a-ketoglutarato:

Dėl a-ketoglutarato sumažėjimo slopinama aminorūgščių apykaita (peramininimo reakcijos) ir neuromediatorių sintezė (acetilcholinas, dofaminas ir kt.), lėtėja energijos gamyba. Sumažėjus a-ketoglutarato, sumažėja Krebso ciklo metabolitų koncentracija, padidėja oksalacetato sintezė iš piruvato ir CO₂ panaudojimas. Jis, esant hiperamonemijai, ypač būdingas CNS. Amoniako koncentracijos padidėjimas kraujyje skatina alkalozę. Tai savo ruožtu padidina hemoglobino giminingumą O₂, todėl prasideda audinių hipoksija. Padidėjus glutamino sintezei ląstelėse, didėja osmosinis slėgis, brinksta astrocitai, esant didelėms koncentracijoms, prasideda CNS brinkimas. Iš organizmo azotas išskiriamas dviejų galutinių azoto apykaitos produktų pavidalu – amonio druskų (apie 0,5 g per parą), kurios susidaro inkstuose, ir šlapalo (apie 25 g per parą), kuriame yra apie 9 proc. išskiriamo azoto. Šlapalo sintezė vyksta kepenyse. 1 molio šlapalo sintezei panaudojama 1 molis amoniako ir 1 molis aspartato. Taip per parą 25 g šlapalo sintezei panaudojama 6,3 g amoniako ir 50 g aspartato.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė