Amilazės

Terminas

Amilazės (EC 3.2.1.1; 3.2.1.2; 3.2.1.3) – hidrolazių klasės fermentai, kurių substratas yra homopolisacharidai. Žinomos trys amilazės: a-amilazė, b-amilazė, g-amilazė. Jos skiriasi susidariusiais hidrolizės produktais. a-amilazė hidrolizuoja a-1,4-gliukozidinę polisacharidų jungtį, todėl ji dar vadinama endoamilaze. Jos aktyviajame centre yra Ca2+, kurio reikia fermento aktyvinimui. b-amilazė nuo krakmolo atskelia disacharidą maltozę. b-amilazė yra egzoamilazė. Ji dar vadinama maltogenine amilaze. Jos randama ankštiniuose augaluose, čia ji svarbi telkiant rezervinį krakmolą. g-amilazė atskelia gliukozę nuo polisacharidų grandinės galų. Skiriama neutrali ir rūgšti g-amilazės. Žmogaus ir žinduolių organuose ir audiniuose rūgšti g-amilazė yra lizosomose, o neutrali – mikrosomose ir citoplazmoje. Seilių amilazė yra a-amilazė. Jai hidrolizuojant, prasideda pirmosios krakmolo arba glikogeno skilimo stadijos, susidaro dekstrinai. Skrandyje nėra amilazės. Pagrindinės krakmolo ir glikogeno hidrolizės fazės vyksta dvylikapirštėje žarnoje, veikiant kasos a-amilazei. Krakmolas ir glikogenas skaidomi iki maltozės. Amilazės aktyvumui geriausiai tinka neutrali arba silpnai šarminė aplinka.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė