Meniu

Alkoholiai

Alkoholiai yra didelė grupė įvairių organinių junginių, labai paplitusi gamtoje. Jie yra angliavandenilių dariniai, turintys vieną ar kelias hidroksigrupes (vienhidroksiliai, daugiahidroksiliai alkoholiai), kurios pakeitė H atomus. Jie skirstomi į pirminius, antrinius ir tretinius alkoholius, atsižvelgiant į tai, prie kurio anglies atomo (pirminio, antrinio ar tretinio) prisijungusi hidroksigrupė (pirminis – R–CH2–OH, antrinis – R2CH–OH, tretinis – R3C–OH). Fenoliuose OH grupė tiesiog prisijungusi prie aromatinio žiedo. Alkoholių izomerija priklauso nuo anglies atomų grandinės ir nuo hidroksigrupės padėties. Metilo ir etilo alkoholiai izomerų neturi. Trumpesnės grandinės vienhidroksiliai alkoholiai yra skysčiai, o pradedant nuo C12 – kietos medžiagos. Visi alkoholiai yra lengvesni už vandenį. Juo ilgesnė anglies atomų grandinė, juo blogiau jie tirpsta vandenyje.

Labai paplitęs ir vartojamas etilo alkoholis C2H5OH. Tai – skaidrus, bespalvis, degus skystis. Virimo temperatūra – 78,5 °C. Fermentacijos būdu jis gaunamas iš krakmolingos medžiagos (grūdų, bulvių – 1 t alkoholio sunaudojama apie 10 t bulvių). Galima gauti iš celiuliozės (hidrolizinis spiritas), naudojamas techninėms reikmėms ir biokuro gamybai. Etilo alkoholis, į kurį pridėta metilo alkoholio, dažų, piridino (dėl kvapo), vadinamas denatūruotu spiritu.

Alkoholio panaudojimas alkoholinių gėrimų gamybai ir jo vartojimas yra dažniausia arba viena didžiausių žmonijos problemų. Akoholizmas – liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus. Tai – lėtinė liga, susergama ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu. Jis yra dažna depresijų, silpnaprotystės, savižudybių, autoavarijų ir kt. priežastis. Normaliai endogeninio alkoholio kraujo serume yra apie 0,004 proc. (0,69 mmol/l). Padidėjus jo koncentracijai 10–100 kartų, jaučiamas apsvaigimas, o koncentracijai padidėjus iki 0,35–4,5 proc. (3,5–45 promilių) gali ištikti koma ir kvėpavimo centro slopinimas. Etanolio toksiškumą pirmiausia sukelia acetaldehido susidarymas. Alkoholis yra psichiką veikiantis narkotikas. Viskio 30 g, taurė vyno, apie 400 g alaus alkoholio koncentraciją kraujyje padidina 0,15–0,25 g/l (0,15–0,25 promilės).

Etilo alkoholis rezorbuojasi burnos gleivinėje, skrandyje, plonosiose žarnose. Maksimali alkoholio koncentracija kraujyje pasiekiama per 40–70 min., jei alkoholis vartojamas nevalgius. Maistas skrandyje labai sulėtina alkoholio rezorbciją (ypač riebus maistas). Po rezorbcijos alkoholis greit išplinta audiniuose. Praėjus dviem valandoms po alkoholio suvartojimo, susidaro difuzinė pusiausvyra tarp alkoholio, esančio kraujyje, ir audiniuose. Kai kraujyje pasiekiama ši būsena, prasideda lėtinis alkoholio koncentracijos kraujyje mažėjimas – šalinimo (eliminacijos) laikotarpis. Mažėja dėl jo oksidacijos kepenyse, kurią atlieka trys fermentinės sistemos: alkoholdehidranazės sistema, mikrosominė sistema ir katalazės sistema (taip metabolizuojama apie 80 proc. rezorbuoto alkoholio). Su šlapimu ir prakaitu ir pro plaučius (su iškvepiamu oru) išsiskiria apie 10 proc. rezorbuoto alkoholio. Etilo alkoholio koncentracijos didėjimas ir mažėjimas kraujyje vyksta pastoviu greičiu. Šalinimo (eliminacijos) laikotarpiu alkoholio koncentracija mažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilėmis (3,2–4,62 mmol/l) per valandą. Lieknų žmonių alkoholio šalinimas (eliminacija) greitesnis negu nutukusių. Šlapime alkoholio koncentracija rezorbcijos laikotarpiu atsilieka nuo kraujo koncentracijos. Maždaug po 2,5–3 val. nustatoma atvirkštinė koncentracija. Alkoholio koncentracija šlapime būna didesnė negu kraujyje, apytikslis santykis 1,2:1.

Rašyti komentarą

Captcha