Alkis

Alkis pasireiškia stipriu noru valgyti. Jam atsirasti stiprią įtaką turi gliukozės, aminorūgščių ir kitų maisto medžiagų koncentracija kraujyje ir maisto tūris skrandyje. Alkis kyla dėl mitybos centro jaudinimo. Mitybos centras išsidėstęs pagumburyje, į jį ateina jaudinimas iš tuščio virškinamojo kanalo, taip pat iš kraujo, kai jame sumažėja maisto medžiagų koncentracija. Pakitus pagumburio funkcijai, gali būti nuolatos jaučiamas alkis. Alkio jutimo patologija gali pasireikšti jo sustiprėjimu, susilpnėjimu arba visišku išnykimu. Nuolatinio alkio jutimas – bulemija. Priešingas alkiui jutimas yra sotumo jutimas. Su alkio jutimu susijęs apetitas, kuris jaučiamas kaip alkis. Alkis ir apetitas yra du visiškai skirtingi žmogaus organizmo reiškiniai. Alkis – normalus organizmo poreikis. Jam numalšinti reikia labai nedaug, bet labai daug reikia, norint patenkinti apetitą. Peptidinis hormonas grelinas, alkio hormonas, kurį išskiria skrandžio ląstelės, veikia alkio jausmą. Juo daugiau jo išskiriama į kraują, juo didesnis alkio pojūtis. Jo kiekis padidėja tarp valgymų ir sumažėja pavalgius. Alkio jausmą turi visi išsivystę gyvūnai, jo tikslas – gauti pakankamai medžiagų.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė