Meniu

Alergija

Tai – dažnas hipererginių reakcijų klinikinis sinonimas, padidėjęs organizmo reaktyvumas ir jautrumas kartotiniam tam tikrų medžiagų, dažniausiai pasižyminčių antigeninėmis savybėmis, patekimui į organizmą. Alergiją gali sukelti paties organizmo pakitusių komponentų poveikis. Ji glaudžiai susijusi su imunologija. Imunologai alergines ligas dažnai priskiria prie imunologijos. Normaliomis sąlygomis kartotinė infekcija nesukelia jokių klinikinių simptomų, ir užkratas sunaikinamas. Susidarius imunitetui, vyrauja apsauginės reakcijos be ląstelių funkcijos ir struktūros pažeidimų. Alerginių ligų profilaktikai svarbiausia yra nustatyti alergeną. Alergenai yra antigeninės arba haptinės prigimties medžiaga, įjautrinanti organizmą ir sukelianti organizmo alergijas. Egzogeniniai alergenai skirstomi į infekcinius (bakterinius, virusinius, grybinius) ir neinfekcinius (maisto alergenus, buitinius, epiderminius, žiedadulkių, cheminius, medikamentinius). Tarp neinfekcinių alergenų daugumą sudaro augalinės kilmės alergenai. Prie jų priskiriama augalų žiedadulkės, kurios sukelia alerginę ligą polinozę (angl. pollen – žiedadulkės). Žmogus gali būti jautrus ne tik žiedadulkėms, bet ir kitoms augalų dalims. Pavyzdžiui, alerginę odos reakciją gali sukelti rūtos lapai ir kt. Lietuvoje kovo ir balandžio mėnesį pradeda žydėti medžiai – lazdynas, alksnis, beržas, guoba, klevas, ąžuolas ir kiti. Tai – medžių žiedadulkių laikotarpis. Gegužės ir birželio mėnesį gausiai žydi žolės. Žiedadulkių koncentracija didžiausia būna rytą, esant ramiam orui. Iš gyvulinės kilmės alergenų žmogų dažniausiai įjautrina plaukai, plunksnos, epidermio dalelės. Pastaruoju metu svarbios yra alergijos vaistams. Alergija tampa vis svarbesnė problema, nes daugėja žmonių, sergančių alerginėmis ligomis. Žmonės suvartoja vis daugiau vaistų, plinta vakcinacija, daugėja įvairių cheminių, sintetinių medžiagų mūsų buityje, pramonėje, žemės ūkyje. Dažnai visoms šioms medžiagoms būdingos alergenų savybės, todėl alergija vadinama civilizacijos liga. Alergenų gausa, įvairūs jų patekimo į organizmą būdai, kitų veiksnių įtaka lemia alerginių ligų simptomų polimorfizmą ir komplikacijas. Tai sunkina alergijos simptomatiką. Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija rekomendavo alerginių ligų nomenklatūrą. Remiantis ja, alerginės ligos taip skirstomos: 1) alergija; 2) anafilaksija; 3) padidėjęs jautrumas maisto produktams; 4) padidėjęs jautrumas vaistams; 5) rinitas; 6) astma; 7) dilgėlinė; 8) konjunktyvitas; 9) atopinė egzema ar dermatitas.

Rašyti komentarą

Captcha