Meniu

Aktyvioji pernaša

Tai – procesas, kurio metu tirpios molekulės arba jonai pereina pro membraną prieš koncentracijos gradientą, dalyvaujant baltymams ir naudojant energiją, t. y. iš aplinkos, kur tam tikro junginio koncentracija mažesnė, į didesnę. Tokiai pernašai reikia baltymų nešiklių ir energijos. Jos šaltinis gali būti ATP arba jonų gradientai. Baltymo nešiklio molekulėje yra bent vienas pernešamąjį junginį prisijungiantis centras. Nešiklius galima apibūdinti tais pačiais kinetiniais rodikliais kaip ir fermentus. Aktyvioji pernaša gali vykti trimis būdais:

a) nešiklis pro membraną perneša tik vieną junginį arba joną, t. y. vienakryptė pernaša;

b) nešiklis maino viduląstelinį junginį arba joną į išorinį junginį arba joną, t. y. priešinė pernaša;

c) nešiklis perneša junginį arba joną su kitu junginiu arba jonu, t. y. konjuguotoji pernaša.

Tie aktyviosios pernašos nešikliai, kurie energijos šaltiniu naudoja ATP, vadinami siurbliais. Atsižvelgiant į tai, kuriam pernašos etapui naudojama energija, aktyvioji pernaša gali būti pirminė, antrinė ir tretinė. Pirminės aktyviosios pernašos metu energija naudojama tam tikro junginio arba jono pernašai, pvz., Na+, K+ pernaša dalyvaujant Na+, K+siurbliui. Antrinės aktyviosios pernašos metu tam tikram junginiui pernešti pro membraną energija tiesiogiai nenaudojama, bet ji jau buvo panaudota sudaryti jonų gradientui, kuris yra būtinas šiai pernašai. Taigi, šiai pernašai naudojamas kitos medžiagos elektrocheminis gradientas. Pavyzdžiui, gliukozės rezorbcijai pro žarnyno epitelį būtinas tam tikras Na+ gradientas, kurį sukuria Na+, K+ siurblys. Tretinę aktyviąją pernašą palaiko antrinė pernaša, tai – grupių pernaša. Pavyzdžiui, dipeptidų ir tripeptidų rezorbcija plonosiose žarnose yra susijusi su tos pačios krypties H+ pernaša. H+ gradientą sukuria epitelinių ląstelių membranose esantis Na+, H+nešiklis, kuris maino ląstelės citoplazmos H+ į išorinius Na+.

Žymos: energija

Rašyti komentarą

Captcha