Meniu

Aerobinė glikolizė

Tai yra gliukozės oksidacijos iki CO2 ir H2O procesas. Energija, kuri susidaro gliukozės visiško skilimo iki CO2 ir H2O metu, yra lygi 2880 kJ/mol. Jeigu šį dydį palyginsime su 38 moliais ATP, kurie susidaro gliukozės aerobinio metabolizmo metu (50 kJ/mol ATP), gausime 50´38=1900 kJ. Tai sudaro 65 proc. visos energijos, kuri susidaro iš 1 mol gliukozės aerobinės apykaitos metu. Aerobinis gliukozės metabolizmas vyksta daugelyje audinių ir organų ir yra pagrindinis energijos šaltinis. Kai kurie audiniai labai priklauso nuo gliukozės energijos. Pavyzdžiui, smegenų ląstelės aerobinės glikolizės būdu sunaudoja iki 100 g gliukozės per parą. Todėl nepakankamas aprūpinimas gliukoze sukelia jų funkcijos sutrikimus (galvos svaigimą, traukulius, sąmonės netekimą ir kt.). Anaerobinis gliukozės skilimas vyksta raumenyse pirmomis raumenų darbo minutėmis, eritrocituose (juose nėra mitochondrijų), įvairiuose organuose, esant ribotam deguonies kiekiui, taip pat navikų ląstelėse. Navikinėms ląstelėms būdinga padidėjusi aerobinė ir anaerobinė glikolizė, bet vyrauja anaerobinė, o laktato sintezės aktyvėjimas yra padidėjusio ląstelių dalijimosi, esant nepakankamam jų aprūpinimui kraujagyslėmis, rodiklis. Be energinių gliukozės metabolizmo funkcijų yra ir anabolinės. Taip fruktozės-6-fosfatas ir gliceraldehido-3-fosfatas dalyvauja sudarant struktūrinį nukleotidų komponentą, ribozės-5-fosfatą. 3-fosfogliceratas gali įsitraukti į aminorūgščių – serino, glicino ir cisteino, sintezę. Kepenyse ir riebaliniame audinyje acetil-KoA, susidarantis iš piruvato, panaudojamas kaip substratas riebalų rūgščių, cholesterolio sintezei, o dihidroksiacetonfosfatas – kaip substratas glicerol-3-fosfato sintezei (plačiau žr. Glikolizė).

Žymos: glikolizė

Rašyti komentarą

Captcha