Meniu

Adrenoreceptoriai

Atsižvelgiant į pasiskirstymą organizme, jie yra centriniai ir periferiniai. Centriniai yra įvairiose galvos smegenų vietose ir dalyvauja reguliuojant centrinės nervų sistemos veiklą. Periferiniai kontroliuoja vidaus organų funkcijas. Visus adrenoreceptorius skirstome į a ir b. Tačiau kiekvienas tipas turi po keletą potipių. Labiausiai iš jų paplitę a1, a2, b1 ir b2 receptoriai. Nors yra didelis panašumas tarp a ir b receptorių, jie koduojami skirtingų genų. Adrenoreceptoriai priklauso baltymams, turintiems 7 transmembranines a spirales (jas priimta vadinti domenais). N- ir C-galai ir 1–4 domenų ilgis yra skirtingas įvairių receptorių tipų ir potipių. Adrenoreceptoriai yra glikoproteinai, turintys įvairių angliavandenių fragmentų. Glikozilinamos N-galo asparagino rūgšties liekanos. a adrenoreceptoriai skirstomi, atsižvelgiant į vietą (pvz., hepatocituose yra a1 receptorių, adipocituose – a2 adrenoreceptorių) ir biologinio signalo transformaciją. Efektorinės sistemos, susijusios su a1 ir a2 receptoriais, turi įvairaus tipo G baltymus (skatinamasis G baltymas ir G2 baltymas, slopinamasis G baltymas) ir atitinkamus fermentus – fosfolipazę ir adenilatciklazę. b adrenoreceptorių praktiškai yra visuose organizmo audiniuose. Ląstelėse yra nuo 300 iki 4000 adrenoreceptorių. Adrenaliną prijungiantis centras sudarytas iš trečio, penkto ir šešto domeno aminorūgščių. Kitas jų funkcijai svarbus centras yra sritis, sąveikaujanti su G baltymais. Serino ir treonino liekanos, esančios trečio vidinio domeno C-gale, katalizuojant proteinkinazei A arba specialiai b adrenoreceptorių kinazei, gali fosforilintis. Fosforilinimas keičia receptoriaus konformaciją ir mažina giminingumą (afinitetą) G baltymui arba trukdo receptoriaus sąveiką su G baltymu.

Rašyti komentarą

Captcha