Meniu

Adrenokortikotropinis hormonas

Adrenokortikotropinis hormonas (kortikotropinas, AKTH) – adenohipofizės sintetinamas kortikotropinas. Tai yra peptidas iš 39 aminorūgščių liekanų. 24 C-galo aminorūgštys lemia biologinį aktyvumą, o likusios – rūšinį savitumą. Į kortikotropino sudėtį įeina aMSH, todėl jam būdingas melanotropinis poveikis, jis skatina melanino biosintezę ir odos pigmentaciją. Kortikotropino žmogaus hipofizėje (posmegeninėje liaukoje) yra apie 250 mg. Jo sekrecija – apie 5–25 mg per parą. Jis išskiriamas tam tikrais ritmais. Mažiausia jo koncentracija būna dienos pabaigoje ir prieš miegą, didžiausia – rytą pabudus. Kortikotropino veikimo pusperiodis – 10–15 min. Įtampos (streso) metu (traumos, nudegimai, chirurginės procedūros, skausmas, psichinė trauma) AKTH koncentracija kraujyje padidėja keletą kartų. AKTH sintezę ir sekreciją reguliuoja CNS, dalyvaujant noradrenalinui, serotoninui ir acetilcholinui. Jie ir lemia jo reakciją į įtampą (stresą), aktyvindami gliukokortikoidų sekreciją. Kortikotropino taikiniai yra antinksčių žievės pluoštinės srities ląstelės. Antrinis tarpininkas yra cAMP. Kortikotropinas skatina antinksčių žievės vystymąsi, didindamas baltymų sintezę joje. Jis didina antinksčių steroidinių hormonų biosintezę. Kontroliuodamas šią biosintezę ir sekreciją, dalyvauja organizmui prisitaikant prie aplinkos sąlygų pokyčių. Kortikotropinas aktyvina adenilatciklazę ir cAMP susidarymą bei baltymų fosforilinimą. Padidėjus kortikotropino sekrecijai (posmegeninės liaukos navikai, kortikoliberino hipersekrecija), susergama Kušingo liga. Organizme susidaro neigiama azoto, kalio ir fosforo pusiausvyra, sulaikomas natris (padidėja kraujospūdis, atsiranda pabrinkimų), sutrinka gliukozės tolerancija, padidėja riebalų rūgščių koncentracija kraujo plazmoje, nutukimas ir odos pigmentacija. Hipofunkcija – sumažėjus kortikotropino sekrecijai, gali susiformuoti antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas.

Rašyti komentarą

Captcha