Meniu

Adrenalinas

Tai yra antinksčių šerdinės (medulinės) dalies hormonas. Antinksčių šerdinės dalies chromafininės ląstelės sintetina, kaupia ir išskiria katecholaminus – dopaminą, noradrenaliną (norepinefriną) ir adrenaliną (epinefriną). Chromafininių ląstelių telkinių yra įvairiose organizmo vietose. Jie glaudžiai susiję su simpatiniais ganglijais. Didžiausi paraganglijų telkiniai yra greta aortos, inkstų, kiaušidžių, sėklidžių, kepenų ir širdies. Šios ląstelės savo kilme ir struktūra panašios į antinksčių šerdies ląsteles, todėl jos sintetina antinksčių šerdinės dalies hormonus. Dopaminas, noradrenalinas ir adrenalinas vadinami katecholaminais todėl, kad juos galima laikyti katecholio (1,2-dihidroksibenzolo) dariniais. Pagrindinis antinksčių šerdinės dalies hormonas yra adrenalinas. Jam tenka iki 80 proc. visų antinksčių šerdinės dalies sintetinamų katecholaminų. Kitų organų chromafininėse ląstelėse adrenalino nesusidaro. Noradrenalinas susidaro organuose, inervuotuose simpatinių nervų (apie 80 proc. bendro jų kiekio), o likusi jo dalis susidaro antinksčių šerdinėje dalyje. Dopamino randama visose chromafininėse ląstelėse, daugiausiai plaučiuose, kepenyse, žarnyne – 95 proc. visų katecholaminų, nerviniame audinyje – 50 proc., antinksčiuose – 2 proc. visų katecholaminų. Jis yra neuromediatorius smegenyse, adrenalino ir noradrenalino tarpinis biosintezės produktas. Antinksčių šerdinės dalies hormonų pirmtakas yra aminorūgštis tirozinas. Jis apykaitos procese yra hidroksilinamas, dekarboksilinamas ir metilinamas. Žmogaus antinksčių žievėje, kurios masė – apie 10 g, yra apie 5 mg adrenalino ir 0,5 mg noradrenalino. Kraujyje jų yra atitinkamai 1,9 ir 5,2 nmol/l. Kraujo plazmoje katecholaminai cirkuliuoja silpnai sujungti su baltymais, dažniausiai albuminais (nestabilūs kompleksai). Su šlapimu per 24 val. išskiriama 10–15 mg adrenalino ir 30–50 mg noradrenalino. Patekę į raumenis ir kepenis jie greitai suskaidomi ir su šlapimu išskiriami neaktyvūs jų apykaitos produktai. Paprastai 3-metoksi-4-oksimigdolų rūgštis ir oksiadrenochromas, metoksiadrenalinas gliukuronidų forma. Katecholaminai pasižymi mobilizuojančiu poveikiu, jie didina raumenų darbingumą, jų aprūpinimą krauju, skatina širdies darbą, glikogeno skilimą ir gliukozės koncentracijos didėjimą kraujyje. Praplėsdami bronchus, jie greitina organizmo aprūpinimą deguonimi. Dirgina nervų sistemą ir regos organus, todėl antinksčiai kartais vadinami „aliarmo“ liauka. Adrenalinas stiprina širdies ritmą ir jos susitraukimo jėgą, siaurina kraujagysles (išskyrus širdies ir smegenų) – taip didina kraujo spaudimą, atpalaiduoja lygiuosius raumenis ir pagerina organizmo aprūpinimą deguonimi. Tiesiogiai veikia ir širdies raumenį, todėl kritiniais atvejais galima suleisti tiesiog į raumenis arba į kraujagysles. Adrenalinas, aktyvindamas fosforilazę, didina gliukozės koncentraciją kraujyje, aktyvina lipazę, todėl kraujyje padidėja riebalų rūgščių ir trigliceridų koncentracija. Jis didina riebalų rūgščių oksidaciją. Adrenalinas, kaip ir gliukagonas, fosforilazę aktyvina ne tiesiogiai, o per adenilatciklazę. Noradrenalino veikla mažiau universali. Jų apykaitos produktai yra feochromocitomos žymenys. Sutrikus dopamino biosintezei, susergama parkinsonizmu. Ligos metu sutrinka automatinių judesių kontrolė, atsiranda raumenų hipertonija ir rigidiškumas, pažeidžiama automatinių judesių koordinacija. Sumažėja dopamino koncentracija CNS, smegenų likvore, šlapime. Smegenyse sumažėja katecholaminų biosintezės fermentų – DOPA-dekarboksilazės ir dopamino-b-hidroksilazės aktyvumas (EC 1.14.17.1). Hiperfunkcijos metu, kuri dažniausiai būna antinksčių šerdinės dalies naviko – feochromocitomos atvejais, padidėja adrenalino ir noradrenalino išskyrimas. Sergant šia liga, nustatomas hipertenzijos sindromas, kraujo plazmoje padidėja adrenalino, noradrenalino ir laisvųjų riebalų rūgščių koncentracija. Su šlapimu daugiau išsiskiria laisvųjų katecholaminų ir jų skilimo produktų. Jei normaliai su šlapimu išskiriama 20–100 mg katecholaminų, tai naviko atveju – 300 mg ir daugiau.

Rašyti komentarą

Captcha