Meniu

Adaptacinis (prisitaikomasis) sindromas

Pakitus aplinkos sąlygoms, norint išsaugoti homeostazę pakinta daugelio organizmo sistemų veikla. Tuos pakitimus vadiname prisitaikymu (adaptacija). Vieni autoriai šį sindromą dar vadina bendruoju prisitaikomuoju (adaptaciniu) įtampos (streso) sindromu. Jam būdingos 3 stadijos: nerimo stadija, pasipriešinimo stadija ir išsekimo stadija. Kanados mokslininkas H. Seljė nustatė, jog bendras organizmo prisitaikymo sindromas sukeliamas, kai organizmas prisitaiko prie nepalankių sąlygų. Organizmą veikiant stipriems ir staigiems dirgikliams, kurių poveikiui jis nėra pasirengęs, prasideda pirmoji pavojaus (nerimo, aliarmo) stadija. Jos metu galima šokinė organizmo būklė, aktyvinama pagumburio–posmegeninės liaukos–antinksčių sistema. Išsiskyrę dideli kortikoliberino, kortikotropino, kortizolio, taip pat adrenalino, somatotropino ir tirotropino kiekiai didina gyvybiškai svarbių sistemų veiklą. Šios stadijos metu vyrauja kataboliniai vyksmai. Antrosios prisitaikymo (adaptacijos) stadijos, t. y. rezistencijos, metu organizmas optimaliai prisitaiko prie naujų (stresinių) sąlygų. Šiuo metu vyrauja anaboliniai procesai. Tęsiantis įtampai (stresui) ir didėjant kortikosteroidų poreikiams, ilgainiui mažėja hipertrofavusių antinksčių funkcinis pajėgumas ir didėja jų nepakankamumas. Prasideda trečioji – išsekimo stadija (deadaptacija). Jos metu sutrinka organizmo homeostazė ir jis gali žūti.

Žymos: sindromas

Rašyti komentarą

Captcha