Meniu

Svarbiausias aknės gydymo principas – paveikti kuo daugiau patogenezės grandžių

2015-02-01

Svarbiausias aknės gydymo principas – paveikti kuo daugiau patogenezės grandžių

Aknė (acne vulgaris – paprastieji spuogai) yra viena tų ligų, dėl kurios į gydytojus dermatologus kreipiamasi dažniausiai. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, stiprios ekonomikos šalių paauglių populiacijoje, nepriklausomai nuo rasės, tautybės bei lyties, aknės paplitimas siekia 50–95 proc. (priklauso nuo odos pažeidimų vertinimo metodikos), o vidutinio sunkumo ar sunki aknė nustatoma 20–30 proc. jų. Aknė daliai žmonių, pirmiausia moterims, gali susiformuoti bet kuriuo gyvenimo tarpsniu – tai vadinamoji suaugusiųjų aknė. Daugiau nei 40 proc. atvejų liga būna sunkios formos, ir reikalingas ilgas gydymas. Apie tai, koks Lietuvos specialistų požiūris į šią ligą, jos patogenezę, naujus gydymo metodus kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro gydytoja dermatovenerologe dr. Rūta Gancevičiene.

 

„Paprastieji spuogai (acne vulgaris) – tikrai nepaprasta liga“ – taip taikliai esate apibūdinusi šią ligą. Kodėl ši patologija nėra paprasta?

Aknė yra lėtinė odos uždegimo liga, pažeidžianti plauko folikulo bei riebalų liaukos kompleksą ir pasireiškianti išbėrimais, dažniausiai veido, rečiau – krūtinės, nugaros srities. Ligai būdingi paūmėjimo ir remisijos periodai. Neretai klaidingai manoma, jog tai jaunų žmonių patologija ar dar paprasčiau – jaunystę lydinti odos būklė. Iš tiesų nemaža atvejų, kai ji pažeidžia ir suaugusiųjų asmenų odą, ypač moterų. Vartojamas netgi terminas – suaugusių moterų spuogai, o tai reiškia, jog moterims aknė pasireiškia dažniau nei vyrams. Aknė turi daugybę „veidų“, formų. Jos taikinys – riebalų liaukos ir plauko folikulo kompleksas giliau odoje. Tai, ką mes matome odos paviršiuje, yra tik aknės „ledkalnio viršūnė“. Uždegimo procesas slypi giliau odoje. Pagrindinė priežastis, kuri skatina atsirasti aknę, – suaktyvėjusios odos riebalų liaukos bei padidėjusi riebalų gamyba. Tam tikri hormonai (aktyvūs androgenai) sąlygoja riebalų liaukos padidėjimą, ji pasidaro labai aktyvi, išsiskiria labai daug riebalų. Keičiasi gaminamų riebalų sudėtis, plauko folikule vyksta netaisyklingi ragėjimo procesai (hiperkeratinizacija), riebalų liaukos latakėlis, pro kurį pasišalina riebalų liaukos riebalai, užsikemša. Susidaro sąlygos Propionibacterium acnes (P. acnes) bakterijai intensyviai gaminti uždegimo medžiagas, sukeliamas uždegimas, formuojasi uždegimo kilmės išbėrimai. Kuo toliau, tuo įtikinamiau aknė apibūdinama kaip pirminė uždegimo liga, nes uždegimo veiksnių atrandama ir uždegimo neapimtuose aknės išbėrimo elementuose. Tai – inkštirai, turintys uždegimo požymių. Sugijus giliems išbėrimams lieka dėmelės, randeliai, kuriems taip pat būdingi uždegimo požymiai. Todėl teisingai aknė įvardijama kaip uždegimo liga, ir šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama bakterijoms, ląstelių ragėjimą bei uždegimą sukeliančioms medžiagoms.

 

Kokios pagrindinės aknės išsivystymo priežastys ir simptomai, kurie, kokio amžiaus asmenys labiausiai nuo jos kenčia?

Skiriami keturi svarbiausi aknės patofiziologijos veiksniai: androgenų sąlygojamas odos riebalų liaukų išvešėjimas ir aktyvumas; plauko folikulo keratinocitų diferenciacijos pokyčiai bei hiperkeratinizacija; P. acnes kolonizacija plauko folikule ir uždegimo mediatorių išsiskyrimas bei odos imuninio atsako pokyčiai. Įrodyta, kad svarbią reikšmę ligos atsiradimui ir eigai turi paveldimumas, mitybos įpročiai, klimatas, odos priežiūros klaidos ir kt. Pastarojo meto tyrimai formuoja naują suvokimą apie šią ligą. Jį papildo faktai apie odos riebalų kokybės, odos hormonų reguliavimo, androgenų aktyvumo ir įtakos, riebalų liaukų uždegimą skatinančių ir slopinančių savybių pokyčius, sąveiką su neuropeptidais, rūkymo įtaką ir kt. Aknės patogenezei įtakos turi įgimti ir adaptaciniai imuniniai bei uždegimo mechanizmai.

Kaip kinta požiūris į aknę, kaip odos ligą, ir jos gydymo būtinybę? Kokie pagrindiniai šios ligos gydymo principai? Kokiomis gydymo naujovėmis šiandien galite nudžiuginti pacientus?

Pasirenkant gydymo taktiką, aknę priimta vertinti dviem aspektais: pagal ligos aktyvumą (matomus objektyvius odos pažeidimo požymius) ir pagal jos daromą įtaką paciento gyvenimo kokybei. Svarbus odos randėjimo rizikos įvertinimas. Svarbiausias aknės gydymo principas – paveikti kiek įmanoma daugiau šios odos ligos patogenezės grandžių. Pirmiausia – keturias pagrindines: slopinti aktyvią riebalų liaukos veiklą, pakitusius ragėjimo procesus ir, be abejo, kovoti su uždegimu bei jį palaikančiomis bakterijomis. Patvirtintos konkrečios gydymo metodikos bei principai, kurių reikėtų laikytis. Išskirtinai pabrėžiama, kad reikia vengti monoterapijos antibiotikais, tiek veikiančiais vietiškai, tiek sistemiškai. Kadangi gydymas vaistais (tiek geriamaisiais, tiek tepalais) yra ilgas, rekomenduojama rinktis gamyklinius sudėtinius vietiškai veikiančius vaistus, o geriamuosius antibiotikus derinti su vietiškai veikiančiais retinoidais ar preparatais, slopinančiais uždegimą. Taip išvengiama bakterijų atsparumo rizikos. Vienas svarbiausių sudėtinių vietiškai veikiančių vaistų pranašumų – juos daug patogiau vartoti, nes pacientui nereikia vartoti kelių vaistinių preparatų. Sudėtinių vaistų veiksmingumas visada yra didesnis, nepageidaujamas poveikis odai visada daug švelnesnis. Juos saugu vartoti ilgesnį laiką (juk aknė yra lėtinė liga).

Gydymas visada priklauso nuo ligos formos, sunkumo laipsnio, vyraujančio išbėrimo pobūdžio ir paciento gyvenimo kokybės pokyčių. Turi būti laikomasi pakopinio gydymo taktikos: pirmiausia pasirenkamas patikimiausias gydymo būdas atsižvelgiant į aknės gydymo rekomendacijas ir laiku keičiamas, jei nėra laukiamo atsako ar pasireiškia nepageidaujamas poveikis. Svarbus ir palaikomasis gydymas, kurio tikslas – atitolinti ar sušvelninti aknės paūmėjimus. Kartu su medikamentiniu gydymu rekomenduojama tinkama odos priežiūra.

 

Klindamicino ir tretinoino junginio gelis (Treclinac) – vienas veiksmingų preparatų, sėkmingai gydančių aknę. Koks jo veikimo mechanizmas?

Savo praktikoje turime preparatų, kurie aktyviai ir labai greitai veikia uždegimą. Vis dėlto gydymą neretai

gali lydėti odos sudirgimo požymiai. Treclinac – plačiai veikiantis sudėtinis vaistas, kurio sudėtyje yra antibiotiko klindamicino ir retinoido. Retinoidai veikia beveik visas ligos patogenezės grandis: mažina

riebalų išsiskyrimą iš riebalų liaukų, slopina hiperkeratinizacijos procesus folikule ir uždegimo procesus. Derinant su klindamicinu, slopinami ir uždegimo požymiai, o vaisto poveikis tampa visapusis.

 

Ar šis vaistas tinkamas gydyti paauglius?

Preparatu galima gydyti tiek paauglius, tiek suaugusiuosius, kuriuos vargina aknė.

 

Gal galėtumėte pasidalyti asmenine šios ligos gydymo Treclinac patirtimi.

Šis vaistas Lietuvoje pasirodė šių metų pavasarį. Tokio pobūdžio vaisto labai laukėme, tik kiek abejojome dėl jo toleravimo, baiminomės, jog pacientams gali dirginti, sausinti odą. Tačiau paaiškėjo, kad jis dirginimo reiškinių sukelia nedaug, o poveikis pakankamai greitas ir veiksmingas. Kaip tam tikrą trūkumą paminėčiau tik tai, kad vasarą reikia papildomai teptis apsauginiu kremu nuo saulės.

 

Kalbėjosi R. Pečeliūnienė

Rašyti komentarą

Captcha