Meniu

Širdies susitraukimų dažnio įvertinimo ir korekcijos svarba

2015-04-23

Širdies susitraukimų dažnio įvertinimo ir korekcijos svarba

Išeminės širdies ligos atsiradimą ir raidą lemia daug rizikos veiksnių: arterinė hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas, rūkymas. Šiems veiksniams koreguoti turime didelį vaistų pasirinkimą (renino angiotenzino aldosterono sistemos blokatorius, kalcio kanalų blokatorius, beta adrenoreceptorių blokatorius, statinus, antitrombocitinius, angliavandenių metabolizmą veikiančius vaistus, diuretikus). Puikiai žinome ir esminių hemodinaminių ir biocheminių žymenų (kraujospūdžio, lipidų, gliukozės) reguliavimo tikslus. Tačiau ne visada tinkamai įvertiname ir koreguojame lengviausiai nustatomą rizikos veiksnį – padidėjusį širdies susitraukimo dažnį (ŠSD ).

ŠSD mažinimo tikslai ir galimybės

ŠSD mažinimo tikslai yra dvejopi: stabilia krūtinės angina sergantiems ligoniams suretintas ŠSD sumažina miokardo išemiją ir krūtinės anginos priepuolių skaičių bei intensyvumą, mažina trumpai veikiančių nitratų poreikį, o pacientams, sergantiems kairiojo skilvelio disfunkcija ir širdies nepakankamumu, suretintas ŠSD sumažina širdies nepakankamumo simptomus, pagerina gyvenimo kokybę ir sumažina širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) komplikacijų skaičių. Daugelį metų bene vienintelė grupė vaistų, turinčių savybę mažinti ŠSD, buvo beta adrenoreceptorių blokatoriai (BAB). Tačiau, kaip rodo stebėjimo tyrimai ir klinikinė patirtis, BAB skiriami ne visada, galbūt ne tik dėl gydytojo neapdairumo, bet ir dėl to, kad pacientas jų netoleruoja. Net ir gydant BAB, ŠSD dažnai (CLARI FY tyrimo duomenimis, net 78 proc. pacientų) nepavyksta sumažinti iki 55–60 k./min. ribos. Taigi rinkoje pasirodęs specifinių sinusinio mazgo If kanalų blokatorius ivabradinas tapo

puikia alternatyva ŠSD mažinti. Kasdienėje klinikinėje praktikoje ivabradiną reikia skirti pacientams, sergantiems stabilia krūtinės angina ar lėtiniu širdies nepakankamumu, kurie netoleruoja BAB arba kai yra kontraindikacijų juos vartoti. Ivabradinas minėtų ligų atvejais skiriamas ir kartu su BAB, kai optimaliomis šių vaistų dozėmis (bet nebūtinai maksimaliomis) ŠSD nepavyksta sumažinti iki nustatytos ribos. Turima svarių įrodymų (BEAUTI FULL, SHIFT klinikinių tyrimų rezultatai), kad, kaip ir daugelis šiuo metu rinkoje esančių vaistų, ivabradinas pacientams, sergantiems kairiojo skilvelio disfunkcija ar širdies nepakankamumu, gali sumažinti hospitalizavimo dėl širdies nepakankamumo, miokardo infarkto, mirčių nuo ŠKL komplikacijų dažnumą.

 

Ivabradino tyrimo programos išvados

Šiais metais EKD kongrese Barselonoje buvo paskelbti SIGNIFY tyrimo rezultatai, kurie patvirtino antiangininį ivabradino efektyvumą, įprastų paros dozių (10 mg ir 15 mg) saugumą, atskleidė galimą ivabradino sąveiką su kai kuriais vaistais (verapamiliu, dialtezemu, makrolidiniais antibiotikais, ketokonazolu). Šio tyrimo rezultatų analizė visos ivabradino tyrimo programos kontekste paskatino persvarstyti ŠSD vertinimo skirtingose išeminės širdies ligos stadijose paradigmą ir atsisakyti ankstesnio įsitikinimo, jog sumažintas ŠSD visais atvejais lemia kardioprotekcinį poveikį. Ivabradino tyrimo programa atskleidė, jog, ivabradinu sumažinus ŠSD , ŠKL komplikacijų sumažėja tik tiems pacientams, kuriems nustatyta kairiojo skilvelio disfunkcija arba širdies nepakankamumas, bet nėra įtakos prognozei, kai sergama stabilia krūtinės angina esant nesutrikusiai kairiojo skilvelio funkcijai. Kita vertus, pastarajai grupei pacientų ivabradinas yra vaistas, efektyviai šalinantis krūtinės anginos simptomus. Minėtų trijų ivabradino klinikinių tyrimų (BEAUTIFUL, SHIFT, SIGNIFY) rezultatai skatina manyti, jog padidėjęs ŠSD esant kairiojo skilvelio disfunkcijai rodo neuroendokrininės sistemos suaktyvėjimą, kuris galbūt yra naudingas, gelbstinis mechanizmas ligos pradžioje, bet neabejotinai per ilgesnį laiką žalojantis kardiomiocitus, sukeliantis kairiojo skilvelio remodeliavimąsi. Taigi, širdies nepakankamumo atveju padidėjęs ŠSD yra ir rizikos žymuo, ir rizikos veiksnys, kurį reikia šalinti. Tuo atveju, kai kairiojo skilvelio funkcija yra nesutrikusi, padidėjęs ŠSD geriausiu atveju yra rizikos žymuo, bet ne rizikos veiksnys ir jo mažinimas lemia krūtinės anginos simptomų, bet ne ligos baigčių pagerėjimą. Remdamasis moksliniais įrodymais ir savo paties klinikine patirtimi, manu, jog ivabradinas dėl savitos gebos mažinti tik ŠSD ir hemodinaminio bei metabolinio neutralumo yra naudingas simptomus lengvinantis ir ŠKL baigtis gerinantis vaistas gydant įvairių stadijų išeminę širdies ligą.

Rašyti komentarą

Captcha