Meniu

Rožinės etiopatogenezė, diagnostika ir gydymo galimybės

2015-12-22

Rožinės etiopatogenezė, diagnostika ir gydymo galimybės

Įvadas

Rožinė yra lėtinė uždegiminė odos liga, dažniau­siai pasireiškianti suaugusiems žmonėms (1, 2). Ši liga yra susijusi ir su kraujagyslių disfunkcija (3). Rožinės epidemiologinių tyrimų mokslinėje litera­tūroje nėra daug. Didžiojoje Britanijoje atlikto tyri­mo duomenimis, sergamumas rožine yra 1,65 atvejo 1 tūkst. gyventojų per metus, o naujai diagnozuo­jama 4 000–5 000 atvejų per metus (4). Vokietijos mokslininkų tyrimas parodė, kad iš 90 880 žmonių rožine sirgo 2,3 proc. (5). 80 proc. pacientų ši liga diagnozuojama sulaukus 30 metų (4, 6). Moterims rožinės išsivystymo rizika padidėja nuo 35-erių, o didžiausias sergamumas stebimas 61–65 metų. Vy­rams rožinė pradeda vystytis vėliau – nuo 50-ties, o didžiausias sergamumas stebimas 76–80 metų (7). Tyrimai rodo, kad rožinė dažniau pasireiškia mote­rims, tačiau kai kurie mokslininkai nenurodo reikš­mingo skirtumo tarp lyčių (3–5). Retais atvejais šia liga suserga ir vaikai (6). Rožinė dažniau pasireiš­kia žmonėms, turintiems šviesią odą (I–II odos tipo), palyginti su tamsesnės odos asmenimis (8).

Rožinė pirmiausia pažeidžia veido srities odą, tačiau gali būti stebimi ir kaklo, krūtinės, nugaros, galvos odos pokyčiai. Liga gali būti įvairaus sun­kumo. Pradžioje būdinga praeinanti veido eritema, kuri, laikui bėgant, tampa nuolatine (1, 3). Telean­giektazijos, dažniausiai skruostų srityse, – taip pat labai būdingas rožinės simptomas (1, 3). II ligos sun­kumo formai būdingos papulės ir papulopustulės, o III ligos sunkumo formai – odos sustorėjimas (1, 6). Dažnai pažeidžiamos ir akys – šio organo pažeidi­mas stebimas 20 proc. rožine sergančių pacientų (2).

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti rožinės etiopa­togenezinius aspektus, klinikinius požymius ir gy­dymo galimybes.

Rožinės etiopatogenezė

Rožinės priežastys ir patofiziologija nėra visiškai aiškios. Šios ligos vystymąsi lemia daugybė veiks­nių (1). Svarbų vaidmenį atlieka imuninė sistema, kraujagyslių reguliacija, odos mikroorganizmai (1).

Įgimta imuninė sistema produkuoja peptidus, kurie pasižymi nespecifine gynyba prieš ant kūno odos paviršiaus esančius patogenus. Katelicidinas yra vienas jų. Katelicidino peptidas LL-37 pasižy­mi antimikrobiniu, imunomoduliuojamuoju ir krau­jagyslių augimą skatinančiu poveikiu (1, 3). Sergant rožine, šio peptido produkcija ir aktyvacija yra su­trikusi (1). Pacientams, sergantiems šia liga, stebi­ma padidėjusi katelicidino prekursoriaus moleku­lių ir proteazių, dalyvaujančių šio peptido skaldy­me, gamyba. Tai lemia katelicidino skaidymo pro­duktų padidėjimą odoje, kurie skatina keratinocitus išskirti uždegiminį citokiną interleukiną (IL) 8 (1). Tyrimai su gyvūnais parodė, kad rožine sergantiems pacientams rasti katelicidino peptidų fragmentai di­dina šios ligos simptomus (eritemą, edemą ir odos infiltraciją uždegiminėmis ląstelėmis).

Manoma, kad rožinės patogenezėje dalyvauja Toll tipo (TLR) receptoriai (1, 3). Šiuos receptorius aktyvina specifinis patogenas. Nustatyta, kad roži­ne sergančių pacientų odoje yra padidėjusi TLR2 receptorių ekspresija. Jie sąveikauja su įvairiais li­gandais ir yra aktyvinami. Tai lemia serino protea­zės kalikreino 5 padidėjimą keratinocituose (1, 3). Kalikreinas 5 skaldo katelicidino peptidą LL-37 į uždegiminėmis savybėmis pasižyminčius fragmen­tus (1, 3). Manoma, kad ligandas, aktyvinantis TLR2 receptorius, yra chitinas, kurį ekspresuoja žmogaus odoje esančios erkutės, pavyzdžiui, Demodex (1).

Rožine sergančių pacientų odoje stebima dides­nė kolonizacija Demodex folliculorum, palyginti su sveikais asmenimis (1). Gydymas, mažinantis De­modex erkučių kiekį, mažina ir rožinės simptomus.

Rožine sergančių pacientų kraujagyslės, senso­riniai nervai ir putliosios ląstelės yra labai arti vieni kitų. Be to, putliųjų ląstelių šių žmonių odoje ran­dama daugiau, palyginti su sveikais asmenimis (1). Daugumai pacientų būdingi veido paraudimo epizo­dai suvalgius aštraus maisto, išgėrus alkoholio arba pasikeitus oro temperatūrai. Tai aiškinama tiesiogi­niu šių dirgiklių poveikiu putliosioms ląstelėms ir vazodilatacija (1, 3).

Diagnostika

Rožinei būdinga tipinė lokalizacija: liga praside­da kaktos, nosies, smakro ir skruostų srityse (1). Kai kuriais atvejais krūtinės, kaklo ir galvos oda taip pat gali būti pažeista. Šiai ligai būdingas odos paraudi­mas, nuolatinė eritema, kai kuriais atvejais – papu­lės ir pustulės, limfedema ir teleangiektazijos, odos sustorėjimas (1 pav.) (3). Įprastais atvejais eritema persistuoja bent 3 mėnesius ir nepažeidžia periorbi­talinės srities odos (1). Rožine sergantys pacientai gali jausti paraudusios odos deginimą, gėlimą (1). Kartais stebima lokali arba difuzinė edema/614">edema, susto­rėjusi, sausa oda ir akių pažeidimas.

Pagal 2013 metų Vokietijos mokslininkų pa­skelbtas gaires, skiriamos ligos formos pagal sunku­mą (1 lentelė) (1). Pirminė forma vadinama rožine diateze. Jai būdingi praeinantys veido odos parau­dimo epizodai (1, 6). Juos provokuoja įvairūs endo­geniniai ir egzogeniniai veiksniai. Dažniausi egzo­geniniai veiksniai yra cheminiai dirgikliai (kosme­tikos priemonės, muilas), karščio ir šalčio poveikis, ultravioletiniai spinduliai. Endogeniniams veiks­niams priskiriamas aštrus maistas/1591">maistas, alkoholis/13">alkoholis, karšti gėrimai, psichologinis stresas (1, 6).

I sunkumo laipsnio rožinei būdinga nuolatinė eritema ir teleangiektazijos (1, 6). Dauguma paci­entų jaučia deginimą, gėlimą, niežėjimą, sausumą ir pleiskanojimą ligos paveiktose odos vietose.

II sunkumo laipsnio rožinei, dar vadinamai papulopustuline rožine, būdinga persistuojanti centrinės veido dalies eritema su atskiromis ar grupelėmis simetriškai išsidėsčiusiomis raudo­nomis papulėmis ir pustulėmis (1, 6). Šis pažei­dimas gali tęstis savaitėmis. Papulės, pasiden­gusios žvynais, bei limfedema, galinti apimti ir visą veidą, taip pat būdinga šiai ligos formai (1). Retai liga pažeidžia kaklą, krūtinę, galvos odą. Ši ligos forma primena aknės bėrimą, tačiau jai nebūdingi kamedonai.

III sunkumo laipsnio, arba hiperplastinė, rožinė pasižymi jungiamojo audinio ir riebalinių liaukų hi­perplazija (1, 6). Šiai ligos formai būdingi mazge­liai odoje arba difuzinis sustorėjimas nosies, sma­kro, kaktos, ausų, akies vokų odos srityse. Dažniau­siai hiperplastine rožine serga vyrai (1).

Rožinės diagnostikai pakanka klinikinių simp­tomų (1). Retais atvejais atliekama pažeistos odos biopsija. Histologinis rožinės vaizdas skiriasi pri­klausomai nuo ligos formos. Visiems tipams būdin­gos išsiplėtusios kraujagyslės ir limfagyslės, pavir­šinė perivaskulinė ir perifolikulinė limfohistiociti­nė infiltracija, vidutinio laipsnio edema/614">edema ir elastinių skaidulų sustorėjimas (1).

Gydymo galimybės

Pacientams, sergantiems rožine, rekomenduoja­ma vengti ligą provokuojančių veiksnių (1). Kosme­tikos produktai turi būti neriebūs, be mentolio, kam­paro, valikliuose neturėtų būti muilo. Rekomenduo­jama vengti vandeniui atsparios kosmetikos. Tiesa, dekoratyvinė kosmetika ligos simptomų neprovo­kuoja (1). Rekomenduojama saugotis ultravioleti­nių spindulių (1).

Specialių mitybos rekomendacijų sergant rožine nėra, tačiau nereikėtų vartoti maisto produktų, suke­liančių vazodilataciją ir paraudimo simptomus, t. y. alkoholio, aštraus maisto, karštų gėrimų (1). Kadangi rožinės etiopatogenezėje dalyvauja daug įvairių komponentų, gydymas yra sudėtingas. I–II laipsnio rožinei gydyti dažniausiai pakanka išorinių priemonių (1, 3). Sunkios formos ligai gydyti išorinis gydymas derinamas su sisteminiu. Dažniausiai išori­niam gydymui skiriami metronidazolis, azelaino rūgš­tis, permetrinas, klindamicinas (1, 3). Metronidazolio veikimo mechanizmas nėra aiškus, tačiau jis pasižymi antiuždegiminėmis ir imunosupresinėmis savybėmis, sumažina rožinės simptomus (1, 3). Azelaino rūgštis turi antiuždegiminių savybių ir dalyvauja reguliuojant keratinizaciją (1). Taip pat naudojami kremai, kurie sti­prina kapiliarų sieneles, mažina jų išsiplėtimą.

Sisteminis gydymas skiriamas sergant sunkios formos, atsparia gydymui rožine. Dažniausiai ski­riami preparatai yra tetraciklinai, makrolidų grupės antibiotikai, metronidazolis, izotretinoinas (1, 3). Mokslinėje literatūroje aprašomi alternatyvūs gydy­mo metodai: fotodinaminė terapija, gydymas lazeriu (1).

Apibendrinimas

Rožinė yra dažna lėtinė odos liga, pasireiškian­ti veido odos paraudimu, pradžioje – priepuoliniu, vėliau – nuolatiniu. Sunkesnėms ligos formoms bū­dingos teleangiektazijos, papulopustulinis bėrimas, limfedema, odos sustorėjimas. Ligą dažnai pro­vokuoja kosmetikos priemonės, alkoholis/13">alkoholis, karštas maistas/1591">maistas, psichologinis stresas. Rožine dažniausiai serga žmonės nuo 30 metų. Šios ligos etiopatoge­nezė yra sudėtinga ir susidedanti iš įvairių veiks­nių: padidėjusi TLR2 receptorių ekspresija, putliųjų ląstelių skaičius, Demodex erkučių kiekis, sutrikusi kraujagyslių reguliacija. Manoma, kad Demodex er­kutės aktyvina TLR2 receptorius, kurie skatina seri­no proteazės kalikreino 5 padidėjimą. Kalikreinas 5 skaido katelicidino peptidą LL-37 į uždegimines savybes turinčius fragmentus, kurie skatina kerati­nocitus išskirti IL-8. Taigi odoje nuolat vyksta už­degiminiai procesai. Be to, dėl padidėjusio putliųjų ląstelių kiekio ir sutrikusios kraujagyslių reguliaci­jos įvairūs dirgikliai sukelia vazodilataciją. Dėl šių priežasčių atsiranda rožinės klinikiniai požymiai. Rožinei gydyti vartojami įvairūs vaistai, tačiau nė vieni jų visiškai neišgydo šios ligos. Pirmiausia re­komenduojama vengti provokuojančių veiksnių, ski­riamas vietinis ar sisteminis gydymas antibiotikais, azelaino rūgštimi priklausomai nuo ligos sunkumo.

Laura Tamašauskienė
Šaltinis: "Internistas"

 

Rašyti komentarą

Captcha